Prisimenu, kaip pati prieš kelis metus svarsčiau – ar verta švaistyti savaitgalius savanoriaujant, kai galėčiau tuo laiku ieškoti „tikro” darbo? Dabar žiūriu atgal ir šypsenos nesulaikau, nes tas savanoriavimas man atvėrė duris, kurias niekada nebūčiau pati atradusi. Taigi, jei ir tu galvoji, kad savanoriška veikla yra tik gražus punktas CV, kuris nieko realiai nekeičia – skaityk toliau, gal pakeisiu nuomonę.
Kodėl apie tai verta pagalvoti
Darbo rinka dabar tokia, kad vien diplomo ar gražiai parašyto motyvacinio laiško nebeužtenka. Darbdaviai nori matyti, ką tu tikrai gali, kaip elgiesi realiose situacijose, kaip dirbi komandoje, kai nieko tau už tai nemoka, o tu vis tiek ateini ir darai. Savanoriavimas – tai kaip poligonas be didelės rizikos, kuriame gali išbandyti save prieš tikrą „mūšį”.
1. Rinkis pagal tikslą, ne pagal madą
Nesikimšk į pirmą pasitaikiusią organizaciją, kuri skamba gražiai socialiniuose tinkluose. Pagalvok, kokioje srityje norėtum dirbti ateityje, ir ieškok savanorystės, kuri su tuo susijusi bent per plauką. Jei sapnuoji apie rinkodarą – padėk NVO su socialiniais tinklais. Jei traukia renginių organizavimas – prisijunk prie festivalio komandos.
2. Nebijok mažų organizacijų
Didelės, žinomos organizacijos turi daug savanorių ir tavo indėlis gali pasimesti tarp dešimčių kitų. Mažesnėse vietose tave greičiau pastebės, duos daugiau atsakomybės, ir tu greičiau pamatysi, kaip veikia visas mechanizmas – nuo idėjos iki rezultato.
3. Fiksuok visus laimėjimus, net menkus
Neatidėliok to iki interviu dienos, kai stresas ir viskas išgaruoja iš galvos. Vesk sau paprastą sąrašą – ką padarei, kokį projektą organizavai, kiek žmonių pasiekei, kokius įrankius naudojai. Vėliau šitas sąrašas tau taps auksu, kai reikės rašyti CV ar atsakyti į klausimą „papasakok apie savo patirtį”.
4. Kurk ryšius, o ne vien atlik užduotis
Savanoriavime svarbiausia ne tik tai, ką padarei, bet ir su kuo susipažinai. Organizacijų vadovai, kiti savanoriai, partneriai – visi jie gali tapti tavo tinklo dalimi. Kartais darbo pasiūlymas atsiranda ne per skelbimų portalą, o per žmogų, su kuriuo kartu vežei dėžes ar organizavai renginį.
5. Prašyk atsiliepimų ir rekomendacijų
Kai baigi savanorystę arba jau esi įsibėgėjęs projekte, nebijok paprašyti trumpo atsiliepimo apie savo darbą. LinkedIn rekomendacija iš organizacijos vadovo kartais sveria daugiau nei kelios eilutės apraše, kad „esu komandinis žmogus”.
6. Rodyk iniciatyvą, ne tik vykdyk
Nebūk tas, kuris tik daro, ką pasakyta. Pasiūlyk idėją, pastebėk problemą, imk atsakomybę už mažą projekto dalį. Tokie dalykai vėliau tampa tikra istorija darbo pokalbyje – ne „aš dalyvavau”, o „aš pasiūliau ir įgyvendinau”.
7. Nesustok vieną kartą pabandęs
Vienas renginys ar viena savaitė savanorystės tikrai nepakeis tavo karjeros. Reikia nuoseklumo – bent kelis mėnesius, kad matytum realų augimą ir kad galėtum papasakoti nuoseklią istoriją, o ne vienkartinę patirtį, kuri greitai užsimirš tiek tau, tiek darbdaviui.
Vietoj gražios užsklandos – kelios mintys iš gyvenimo
Tiesą pasakius, savanorystė man davė ne tik gerą eilutę CV. Ji davė drąsos – kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis, priimti sprendimus be aiškaus scenarijaus, susigaudyti chaose. Ir tik po to atėjo tas jausmas, kai darbo pokalbyje pasakoju apie projektą, kurį pati sugalvojau ir įgyvendinau be atlygio, ir matau, kaip pašnekovo akys nušvinta. Tada supranti – tai buvo ne švaistytas laikas, o investicija, kuri tiesiog neturi kainos etiketės. Tad jei dvejoji, ar verta – tiesiog pabandyk. Ne dėl CV, o dėl to, kokiu žmogumi tapsi tame procese.