Kodėl apskritai verta apie tai galvoti?

Savanorystė Lietuvoje ilgą laiką buvo kažkas tokio – gražu popieriuje, bet praktiškai neaišku, nuo ko pradėti. Žmonės norėjo padėti, bet tiesiog nežinojo, kur beldžiasi. Laimei, situacija per pastaruosius kelerius metus gerokai pasikeitė. Dabar galimybių tikrai yra – tereikia žinoti, kur žiūrėti.

Pats savanoriavau kelis kartus ir galiu pasakyti atvirai: pirmą kartą jaučiausi kaip naujokas, kuris ateina į vakarėlį ir nepažįsta nė vieno. Bet po pirmų kelių dienų viskas susidėlioja į vietas. Tad jei šiuo metu svarstai, ar tai tau – atsakymas beveik visada yra „taip, verta išbandyti”.

Kur ieškoti galimybių?

Geriausia vieta pradėti – portalas savanoriai.lt. Tai savotiškas savanorių „darbo skelbimų” puslapis, kur organizacijos skelbia, ko jiems reikia. Gali filtruoti pagal miestą, veiklos sritį, trukmę. Labai patogu, ypač kai dar nežinai, ko nori.

Kita galimybė – Nacionalinė savanorystės platforma ir Jaunimo reikalų departamento skelbiami projektai. Čia daugiau orientuota į jaunimą, bet amžiaus ribos nėra tokios griežtos, kaip gali atrodyti.

Jei nori kažko tarptautinio – Europos solidarumo korpusas leidžia savanoriauti užsienyje iki metų, ir tai visiškai finansuojama. Kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – visa tai padengiama. Skamba gerai? Nes iš tikrųjų yra gerai.

Organizacijos, kurios tikrai veikia

Lietuvoje yra kelios organizacijos, kurios savanorystę tvarko profesionaliai – ne tik „ateik ir padirbk”, bet iš tikrųjų investuoja į savanorių patirtį:

• Maisto bankas – viena aktyviausių organizacijų, ypač prieš šventes. Labai prieinama pradedantiesiems.
• Raudonasis Kryžius – platus veiklos spektras nuo pagalbos pagyvenusiems žmonėms iki pirmosios pagalbos mokymų.
• Gelbėkit vaikus – jei artima socialinė sritis ir darbas su šeimomis.
• Lietuvos skautai – jei patinka struktūra, bendruomeniškumas ir veikla gamtoje.
• Vietos bendruomenių centrai – kiekviename mieste yra savų mažesnių organizacijų, kurios kartais net geriau tinka, nes žmonės vieni kitus pažįsta.

Beje, nereikia iš karto rinktis didelės organizacijos. Kartais mažesnė asociacija ar net vietinis kultūros centras gali duoti daug prasmingesnę patirtį.

Praktiškai: kaip pradėti per savaitę

Jei nori konkretumo – štai kaip tai atrodo realybėje:

1. Užeik į savanoriai.lt ir peržiūrėk skelbimus pagal savo miestą.
2. Pasirink 2–3 organizacijas, kurios atrodo įdomios, ir parašyk jiems el. laišką. Trumpai, be reikalo nesudėtink – tiesiog pasakyk, kas esi ir kodėl nori prisijungti.
3. Jei neatsakys per savaitę – parašyk dar kartą arba paskambink. Organizacijos kartais būna perkrautos ir laiškai pasimeta.
4. Pirmą kartą eik be didelių lūkesčių. Tiesiog pažiūrėk, kaip viskas veikia.

Savanoriavimui nereikia jokių specialių dokumentų pradžiai. Kai kurios organizacijos prašo užpildyti anketą ar pasirašyti savanoriystės sutartį – tai normalu ir net gerai, nes rodo, kad organizacija rimtai žiūri į procesą.

Tai ne pasiaukojimas – tai mainai

Norėčiau pabaigti tuo, ką pats supratau gana vėlai: savanorystė nėra apie tai, kad tu kažką atiduodi ir nieko negauni. Gauni – tik kitaip. Gauni ryšius su žmonėmis, kurių kitaip niekada nesutiktum. Gauni patirtį, kurią sunku įgyti kitur. Gauni tą keistą, bet tikrą jausmą, kad diena nebuvo tuščia.

Lietuvoje savanorių bendruomenė auga, organizacijos tampa profesionalesnės, o galimybės – platesnės. Tad jei sėdi ir galvoji „gal kada nors” – gal tas „kada nors” galėtų būti dabar? Blogiausiu atveju suprasi, kad tai ne tau. Geriausiu – rasi kažką, kas tikrai svarbu.