Savanoriavimas – tai ne tik geras darbas, bet ir investicija į save

Kai žmonės klausia, kodėl verta savanoriauti, dažniausiai išgirsti apie pagalbą kitiems, gerų darbų darymą ir visuomenės gerovę. Viskas tiesa! Bet šiandien noriu pakalbėti apie kažką, kas retai aptariama garsiai – kaip savanoriška veikla gali tapti tikru tramplynu jūsų karjerai. Ne, tai nėra egoistinis požiūris. Tai protingas požiūris.

Pažvelkime tiesiai į akis: šiuolaikiniame darbo rinkoje vien diplomu nieką nebenustebisite. Darbdaviai ieško žmonių su praktine patirtimi, įgūdžiais ir… istorijomis. Taip, tikromis istorijomis apie tai, ką jūs darėte, kaip sprendėte problemas, kaip dirbote komandoje. Ir štai čia savanoriavimas tampa tikru aukso kasyklų.

Pažįstu daugybę žmonių Lietuvoje, kurie per savanorišką veiklą ne tik rado savo pašaukimą, bet ir gavo svajonių darbą. Viena mano pažįstama pradėjo savanoriauti gyvūnų prieglaudoje, kol dar studijavo marketingą. Po metų ji jau valdė prieglaudos socialinių tinklų paskyras, o dar po pusmečio gavo pasiūlymą dirbti komunikacijos vadybininke didelėje nevyriausybinėje organizacijoje. Atsitiktinumas? Ne. Strategija.

Žingsnis 1: Raskite savanorišką veiklą, kuri atitinka jūsų karjeros tikslus

Pirmasis ir svarbiausias dalykas – nesavanoriaukite bet kur. Skamba šiurkščiai? Galbūt. Bet jei norite, kad savanoriavimas taptų karjeros tramplynu, turite būti strategiški.

Pavyzdžiui, jei svajojate dirbti renginių organizavimo srityje, ieškokite savanoriškų galimybių festivaliuose, konferencijose ar kultūros renginiuose. Lietuvoje tokių galimybių – daugybė! „Galapagai”, „Loftas Fest”, „Vilnius Book Fair”, TEDxVilnius – visi šie renginiai kasmet priima šimtus savanorių. Ir ne, jūs nebūsite tik bilietų plėšytojas. Daugelis savanorių įsitraukia į tikrą renginių organizavimą, bendrauja su koordinatoriais, mato procesus iš vidaus.

Arba tarkime, jūsų svajonė – dirbti su jaunimu ar švietimo srityje. Organizacijos kaip „Naujakurių draugai”, „Vaikų linija”, „Junior Achievement Lietuva” visada ieško entuziastingų savanorių. Ten galėsite vesti užsiėmimus, kurti programas, dirbti su įvairiomis jaunimo grupėmis. Tai – tikra praktika, kurią galėsite įrašyti į CV.

Svarbu suprasti: kiekviena savanoriška veikla suteikia tam tikrų įgūdžių. Jūsų užduotis – pasirinkti tokią, kuri duos jums būtent tuos įgūdžius, kurių reikia jūsų norimoje karjeroje.

Žingsnis 2: Imkitės iniciatyvos ir prisiimkite atsakomybę

Gerai, radote savanorišką veiklą. Dabar prasideda tikrasis darbas. Ir štai čia daugelis žmonių suklysta – jie tiesiog atlieka tai, kas jiems pasakyta, ir nieko daugiau.

Jei norite išsiskirti, turite parodyti iniciatyvą. Matote, kad organizacijai trūksta socialinių tinklų aktyvumo? Pasiūlykite padėti. Pastebėjote, kad renginių koordinavimas galėtų būti efektyvesnis? Pasidalinkite idėjomis. Organizacija ieško žmonių, kurie galėtų vesti seminarus? Pakėlę ranką.

Vienas puikus pavyzdys iš Lietuvos – Tomas (vardas pakeistas), kuris pradėjo savanoriauti „Maisto bankui”. Iš pradžių jis tiesiog padėjo rūšiuoti ir pakuoti maistą. Bet po kelių savaičių pastebėjo, kad logistika nėra optimali. Jis pasiūlė naują produktų rūšiavimo sistemą, kurią įgyvendinus procesas tapo 30% greitesnis. Po trijų mėnesių jam buvo pasiūlyta pusė etato pozicija kaip operacijų koordinatoriui. Po metų – pilnas etatas.

Matote schemą? Jis nepasitenkino minimumo atlikimu. Jis matė problemas ir siūlė sprendimus. Būtent to darbdaviai ir ieško.

Žingsnis 3: Dokumentuokite savo pasiekimus ir kurkite portfelį

Čia daugelis savanorių daro didžiulę klaidą – jie atlieka nuostabų darbą, bet… niekas apie tai nežino. Jūs patys po metų vos prisimename, ką tiksliai darėte.

Todėl dokumentavimas yra kritiškai svarbus. Ir ne, tai nereiškia, kad turite fotografuoti kiekvieną savo žingsnį. Bet turėtumėte:

Vesti užrašus apie projektus, kuriuose dalyvavote. Kas buvo jūsų vaidmuo? Kokie buvo tikslai? Kokių rezultatų pasiekėte? Pavyzdžiui, ne „padėjau organizuoti renginį”, o „koordinavau 15 savanorių komandą, kuri aptarnavo 500 dalyvių renginį, surinkau ir analizavau grįžtamąjį ryšį iš 200 dalyvių”.

Rinkite įrodymus. Jei kūrėte plakatą, išsaugokite jį. Jei rašėte straipsnius organizacijos tinklaraščiui, pasidarykite nuorodų sąrašą. Jei vadovavote projektui, paprašykite rekomendacijos laiško.

Kurkite portfelį. Ypač svarbu kūrybinėse srityse. Jei savanoriaudami dizainuojate, fotografuojate, rašote tekstus, filmuojate video – visa tai turėtų atsirasti jūsų portfelyje. Daugelis Lietuvos dizainerių ir fotografų savo pirmuosius portfelio darbus sukūrė būtent savanoriaudami.

Pažįstu merginą, kuri savanoriavo „Vilnius Book Fair” ir fotografavo renginio akimirkas. Ji sukūrė nuostabų foto albumą, kurį paskelbė savo portfelyje. Kai po pusės metų kandidatavo į fotografės asistentės poziciją, būtent šis darbas ją išskyrė iš kitų kandidatų.

Žingsnis 4: Plėskite tinklą ir kurkite ryšius

Savanoriavimas – tai ne tik darbas, tai žmonės. Ir šie žmonės gali tapti jūsų būsimais kolegomis, mentoriais ar net darbdaviais.

Lietuvos profesinė bendruomenė, ypač nevyriausybiniame sektoriuje, yra gana maža ir glaudžiai susijusi. Žmonės pažįsta vienas kitą, rekomenduoja vieni kitus, dalina informacija apie laisvas darbo vietas. Patekti į šį tinklą per savanorišką veiklą – neįkainojama galimybė.

Bet čia svarbu suprasti: tinklo kūrimas (angl. networking) nėra manipuliavimas ar dirbtinis draugiškumas. Tai autentiški santykiai su žmonėmis, kurie dalijasi panašiomis vertybėmis ir interesais.

Kaip tai daryti teisingai?

Pirmiausia, būkite tikri. Domėkitės žmonėmis nuoširdžiai. Klauskite apie jų darbą, patirtį, iššūkius. Dalinkitės savo idėjomis ir mintimis. Pasiūlykite pagalbą, kai matote, kad žmogus jos reikia.

Antra, neapsiribokite tik savo amžiaus grupe. Vyresni savanoriai ir organizacijos darbuotojai turi daug patirties ir kontaktų. Jie gali tapti jūsų mentoriais.

Trečia, išlikite kontakte. Po savanoriškos veiklos pabaigos neišnykite. Parašykite žinutę, pasveikinkite per šventes, pasidalinkite įdomiu straipsniu, kuris gali būti aktualus. LinkedIn yra puiki platforma tam.

Realus pavyzdys: mano draugas Lukas savanoriavo „Transparency International” Lietuvos skyriuje. Ten susipažino su keliais organizacijos darbuotojais ir kitais savanoriais. Kai po metų ieškojo darbo, vienas iš tų kontaktų jam pranešė apie laisvą poziciją kitoje organizacijoje ir rekomendavo jį vadovybei. Lukas gavo darbą net nepateikęs oficialios paraiškos per skelbimą.

Žingsnis 5: Išmokite pasakoti savo istoriją

Turėti patirties nepakanka. Reikia mokėti apie ją pasakoti. Ir ne bet kaip, o taip, kad darbdavys suprastų jūsų vertę.

Kai rašote CV ar motyvacijos laišką, savanoriška veikla turėtų būti aprašyta taip pat profesionaliai kaip ir darbo patirtis. Ne „savanoriavau organizacijoje X”, o konkretūs pasiekimai ir įgūdžiai.

Pavyzdžiui:

Vietoj: „Savanoriavau gyvūnų prieglaudoje 2022-2023 m.”

Geriau: „Socialinių tinklų turinio kūrėja gyvūnų prieglaudoje ‘Gyvūnų namai’ (2022-2023). Sukūriau ir įgyvendinau turinio strategiją, kuri per 6 mėnesius padidino Instagram sekėjų skaičių 150%, o įsivaizduojamų gyvūnų skaičius išaugo 40%. Koordinavau 3 savanorių komandą, atsakingą už vizualinį turinį.”

Jaučiate skirtumą? Antrasis variantas parodo konkrečius rezultatus, įgūdžius ir atsakomybę.

Dar vienas svarbus aspektas – mokėti pasakoti savo istoriją per pokalbius. Darbdaviai dažnai klausia apie situacijas, kai susidūrėte su iššūkiais, kaip sprendėte problemas, kaip dirbote komandoje. Savanoriška patirtis suteikia puikių pavyzdžių tokiems atsakymams.

Pasiruoškite kelias detales istorijas iš savo savanoriškos veiklos. Naudokite STAR metodą (Situacija, Užduotis, Veiksmas, Rezultatas). Pavyzdžiui:

„Kai savanoriavau festivalyje, įvyko situacija (S), kai vienas iš pagrindinių koordinatorių susirgę negalėjo atvykti. Man buvo paprašyta perimti jo pareigas (U). Greitai susipažinau su užduočių sąrašu, perorganizavau savanorių grafiką ir užtikrinau sklandų komunikaciją su scenos vadybininku (V). Rezultate, viskas vyko pagal planą, o po renginio gavau padėką iš organizatorių (R).”

Žingsnis 6: Ieškokite mentorystės ir mokymosi galimybių

Vienas didžiausių savanoriavimo privalumų – galimybė mokytis iš patyrusiųjų. Daugelis organizacijų ne tik leidžia savanoriams dalyvauti jų veikloje, bet ir aktyviai juos moko.

Lietuvoje veikia nemažai organizacijų, kurios siūlo savanoriams mokymus. Pavyzdžiui, „Lietuvos Caritas” organizuoja mokymus apie darbą su pažeidžiamomis grupėmis. „Žinau viską” savanoriams siūlo mokymus apie jaunimo konsultavimą. „Raudonasis Kryžius” moko pirmosios pagalbos ir krizių valdymo.

Bet nesitikėkite, kad visa tai bus paduota ant lėkštutės. Kartais turite pačiam paprašyti. Jei matote, kad organizacijoje dirba žmogus, iš kurio galėtumėte daug išmokti, paprašykite jo mentorystės. Daugelis žmonių mielai dalijasi savo žiniomis, jei matote tikrą susidomėjimą ir norą mokytis.

Taip pat naudokitės internetiniais ištekliais. Jei savanoriaudami dirbate su tam tikra programa ar įrankiu, skirkite laiko išmokti jį naudoti profesionaliai. Jei koordinuojate projektą, paskaitykite apie projektų valdymą. Savanoriavimas suteikia praktinę patirtį, bet teorinės žinios padės ją pagilinti ir struktūrizuoti.

Viena mano pažįstama savanoriavo „Transparency International” ir ten susipažino su duomenų analize bei vizualizacija. Ji pamatė, kaip svarbu mokėti dirbti su duomenimis, ir savarankiškai išmoko naudotis Excel, Tableau ir Power BI. Kai vėliau kandidatavo į analitikės poziciją, ji jau turėjo ir praktinę patirtį iš savanoriavimo, ir techninius įgūdžius, kuriuos išmoko savarankiškai. Kombinacija buvo neprilygstama.

Žingsnis 7: Žinokite, kada laikas judėti toliau

Savanoriavimas – tai puiku, bet tai neturėtų būti amžina. Jei savanoriaujate ilgiau nei metus toje pačioje vietoje ir nematote augimo galimybių, galbūt laikas ieškoti naujų iššūkių.

Tai nereiškia, kad turite staiga viską mesti. Bet turėtumėte reguliariai vertinti, ar vis dar mokotės ir augote. Ar įgyjate naujų įgūdžių? Ar prisiimate daugiau atsakomybės? Ar artėjate prie savo karjeros tikslų?

Jei atsakymas „ne”, galbūt laikas:
– Paprašyti daugiau atsakomybės esamoje organizacijoje
– Pereiti į kitą savanorišką veiklą, kuri siūlo naujų iššūkių
– Pradėti ieškoti apmokamo darbo, naudojantis įgyta patirtimi

Kai kurios organizacijos Lietuvoje turi aiškius karjeros kelius savanoriams. Pavyzdžiui, „Junior Achievement Lietuva” dažnai samdo buvusius savanorių kaip programų koordinatorius. „Maisto bankas” turi praktiką siūlyti aktyviems savanoriams apmokamas pozicijas.

Bet net jei organizacija negali pasiūlyti apmokamo darbo, jūsų patirtis ten yra bilietas į kitas galimybes. Naudokite ją kaip tramplyną.

Kai savanoriavimas tampa tikru karjeros startu

Noriu pasidalinti dar keliais įkvepiančiais pavyzdžiais iš Lietuvos, kurie parodo, kaip savanoriavimas gali iš tiesų pakeisti karjeros trajektoriją.

Ieva pradėjo savanoriauti „Vilniaus knygų mugėje”, kai dar studijavo literatūrą. Ji padėjo organizuoti autorius susitikimus, koordinavo savanorių komandą, bendravo su leidyklomis. Po dvejų metų savanoriavimo ji gavo pasiūlymą dirbti renginio koordinatore. Dabar, po penkerių metų, ji vadovauja vienai didžiausių kultūros renginių agentūrų Lietuvoje.

Arba Marius, kuris savanoriavo „Raudonajame Kryžiuje” kaip pirmosios pagalbos instruktorius. Jis vedė mokymus, rengė metodines medžiagas, koordinavo kitus instruktorius. Ši patirtis jam atvėrė duris į mokymo ir personalo vystymo sritį. Dabar jis dirba didelės tarptautinės kompanijos mokymo vadybininku ir sako, kad be savanoriavimo patirties niekada nebūtų atradęs šio kelio.

Ar Greta, kuri savanoriavo gyvūnų prieglaudoje ir ten išmoko fotografijos, video montažo, socialinių tinklų valdymo. Ji sukūrė nuostabų turinį, kuris padėjo prieglaudai pristatyti šimtus gyvūnų. Šis portfelis jai atvėrė duris į laisvai samdomos turinio kūrėjos karjerą. Dabar ji dirba su keliais klientais ir uždirba daugiau nei daugelis jos bendraamžių su tradiciniais darbais.

Šios istorijos nėra išskirtinės. Jos įmanomos kiekvienam, kuris į savanorišką veiklą žiūri ne tik kaip į gerų darbų darymą, bet ir kaip į investiciją į save.

Svarbu suprasti: savanoriavimas karjerai – tai ne apie manipuliavimą ar egoizmą. Tai apie tai, kad darydami gera kitiems, galite daryti gera ir sau. Tai apie tai, kad padėdami organizacijai pasiekti jos tikslus, jūs auginate ir savo kompetencijas. Tai win-win situacija geriausiu šios sąvokos prasme.

Taigi, jei vis dar svarstote, ar verta savanoriauti, atsakymas yra tvirtas TAIP. Bet darykite tai strategiškai. Rinkitės veiklą, kuri atitinka jūsų tikslus. Imkitės iniciatyvos. Dokumentuokite pasiekimus. Kurkite ryšius. Mokykitės. Ir žinokite, kada laikas žengti toliau.

Jūsų karjeros kelias gali prasidėti ne biure, ne universiteto auditorijoje, bet savanoriškoje veikloje. Ir tai gali būti geriausias startas, kokį tik galite įsivaizduoti. Lietuvoje galimybių savanoriauti – daugybė. Belieka tik išdrįsti ir pradėti. Jūsų būsimasis aš tikrai padėkos už šį sprendimą.