#LYGIOS TEISĖS

Šiandieniniame pasaulyje žmogaus teisių apsauga ir lygių galimybių užtikrinimas yra neabejotinos reikšmės ir vertės. Šią savaitės rubrikos Atsako ekspertas pašnekovė Europos žmogaus teisių fondas – EFHR teisininkė Agata Palinska, su kuria padiskutavome apie diskriminacijos sampratą, jos keliamus iššūkius ir kaip elgtis atsidūrus tokioje situacijoje.

Kaip suprantama diskriminacija ir kokios žmonių grupės ją dažniausiai patiria mūsų valstybėje?

Diskriminacijos sampratą aiškiausiai apibrėžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas. Tiesioginę diskriminaciją šis įstatymas apibrėžia kaip elgesį, kai dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės bei

religijos asmeniui taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam žmogui. Deja, Lietuvoje vis dar yra nemažai visuomenės grupių, kurios patiria diskriminaciją: asmenys su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, LGBTQ+ asmenys, kitos tautybės, odos spalvos asmenys. Su diskriminacija vis dar dažnai susiduria ir moterys.

Kodėl diskriminacija vis dar tokia gali mūsų visuomenėje ir kokius iššūkius ji sukelia?

Diskriminacija dažnai kyla iš ilgą laiką gyvuojančių stereotipų (pavyzdžiui, kad mergaitės turi būti nuolankios, švelnios, o berniukai – stiprūs, nerodantys emocijų), išankstinių neigiamų nuostatų, nežinojimo. Žmones dažnai gąsdina tai, kas nėra pažinta, todėl neretai kitos tautybės, tikėjimo ar religijos asmenys patiria išankstinį nusistatymą. Diskriminacija gali sukelti įvairių visuomenės grupių atskirtį, nepasitikėjimą, ypač kai nesulaukiama pagalbos ar tinkamo atsako. Be to, diskriminacija taip pat gali išaugti ir į neapykantos

nusikaltimus bei neapykantos kalbą, kai turimos neigiamos nuostatos yra reiškiamos veiksmais bei žodžiais. Pastarieji yra numatyti Baudžiamajame kodekse kaip draudžiamos veikos.

Kaip elgtis ir kur kreiptis, jei asmuo konkrečioje situacijoje yra diskriminuojamas arba tapo diskriminacijos liudytoju?

Lietuvoje yra keli gyventojų pažeistų lygybės ir nediskriminavimo teisių gynimo būdai. Vienas jų – pateikti skundą lygių galimybių kontrolieriui (https://lygybe.lt/…/skundu-pateikimas-ir-tyrimas/410). Lygių galimybių kontrolierius(ė) gali įpareigoti nutraukti diskriminacinę reklamą bei skirti administracinę baudą. Dėl diskriminacijos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai sprendžiami teisme. Diskriminaciją patyrus darbe, reikėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją arba teismą. O jei kyla klausimų ar norisi pasikonsultuoti su specialistais, visada galima kreiptis į nevyriausybines organizacijas, teikiančias konsultacijas dėl patirtos diskriminacijos, pavyzdžiui, į Europos žmogaus teisių fondą, taip pat ir Valstybinę garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, Vilniaus universiteto Teisės kliniką ir kt.

Vis intensyviau diskriminacijos ir neapykantos kurstymo erdvė tampa naujienų portalai ir socialiniai tinklai. Kaip spręsti šią problemą ir prisidėti prie neapykantos mažinimo internete?

Europos žmogaus teisių fondas viešos erdvės stebėseną atlieka beveik dešimtmetį ir galime pastebėti, jog šiandien neapykantos kurstymo atvejų internete yra išties daug. Bene svarbiausia užduotis mums visiems – neignoruoti neapykantos kalbos, nes ji daro itin didelę žalą ir taip pažeidžiamoms bendruomenėms. Naujienų portaluose dažniausiai yra įdiegta funkcija, skirta pranešti apie netinkamus komentarus, socialiniuose tinkluose galima apie įvairius pažeidimus pranešti administratoriui. Europos žmogaus teisių fondas taip pat į komandą priima savanorius, kurie turi šiek tiek laisvo laiko ir gali prisidėti prie viešos erdvės stebėsenos, kad internetas taptų saugesne vieta įvairioms visuomenės grupėms. Jei sudominome, kviečiame parašyti laišką teise@efhr.eu!