Kai televizorius ima „gyventi savo gyvenimą”

Sėdite vakare ant sofos, pasiruošę pažiūrėti mėgstamą serialą, paspaudžiate nuotolinio valdymo pultelio mygtuką ir… nieko. Arba dar blogiau – televizorius įsijungia, bet vaizdas keistas, garsas traška, o spalvos primena psichodelinį sapną. Pažįstama situacija?

Nebūtina iš karto skambinti meistrams ar skubėti į remonto dirbtuves. Daugelį televizorių problemų galima išspręsti patiems, net neturint specialių įrankių ar elektronikos inžinieriaus diplomo. Per daugiau nei dešimtmetį bendravimo su televizorių remonto specialistais pastebėjau, kad apie 60-70% visų gedimų yra arba visai paprasti, arba išsprendžiami namuose per kelias minutes.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktinėmis žiniomis, kaip atpažinti dažniausias televizorių problemas ir ką daryti, kad išvengtumėte brangaus remonto. Kai kurie patarimai gali pasirodyti pernelyg paprasti, bet būtent dėl tokių „smulkmenų” žmonės dažnai moka 50-100 eurų remonto meistrams.

Pirmieji žingsniai: kas tikrai veikia, o kas ne

Prieš lendant į sudėtingesnius dalykus, reikia sistematiškai patikrinti akivaizdžius dalykus. Skamba juokingai, bet remonto meistrai patvirtina – maždaug kas dešimtas iškvietimas baigiasi tuo, kad problema buvo paprasčiausia nei galėjote įsivaizduoti.

Pradėkite nuo maitinimo šaltinio. Patikrinkite, ar kištukas tikrai įkištas į rozetę (taip, ir tai nutinka). Pabandykite įjungti kitą prietaisą į tą pačią rozetę – galbūt problema elektros instaliacijos pusėje. Jei naudojate ilgintuvą, patikrinkite, ar jis įjungtas – daugelyje ilgintuvų yra atskiras jungiklis.

Pažiūrėkite į televizoriaus priekyje esančią lemputę (jei tokia yra). Jei ji šviečia raudonai – televizorius gauna maitinimą, bet yra budėjimo režime. Jei lemputė mirksi keistai arba nešviečia visai – tai jau vertingesnė informacija apie galimą gedimą.

Pabandykite įjungti televizorių ne nuotolinio valdymo pulteliu, o mygtuku pačiame televizoriuje. Jei veikia – problema pultelyje arba infraraudonųjų spindulių daviklyje. Jei neveikia nei taip, nei taip – problema rimtesnė.

Kai ekranas juodas, bet garsas veikia

Tai viena dažniausių problemų, kuri žmones tikrai išgąsdina. Įjungiate televizorių, girdite garsą, bet ekranas lieka juodas arba labai tamsus. Prieš skelbiant gedulo dienas, atlikite kelis paprastus testus.

Paimkite žibintuvėlį ir apšvieskite ekraną iš arti, kai televizorius įjungtas. Jei matote labai blankų vaizdą – problema greičiausiai apšvietimo sistemoje (LED juostose arba inverterio plokštėje). Tai gana dažnas gedimas, ypač vyresnių televizorių, ir jį galima sutaisyti pakeičiant sugedusias LED juostas. Kaina paprastai svyruoja nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo televizoriaus dydžio.

Jei nematote jokio vaizdo net su žibintuvėliu – problema gali būti vaizdo plokštėje (T-CON) arba pačiame ekrano panely. Čia jau sudėtingiau ir brangiau.

Prieš skambinant meistrams, pabandykite atlikti „hard reset”. Ištraukite televizorių iš rozetės, palaukite 2-3 minutes, tada laikydami įjungimo mygtuką pačiame televizoriuje (ne pultelyje!) 30 sekundžių, vėl įkiškite kištuką į rozetę. Šis metodas padeda išsikrauti kondensatoriams ir atstatyti televizoriaus elektronikos būseną. Skamba kaip magija, bet veikia dažniau, nei galėtumėte pagalvoti.

Vaizdo problemos: dryžiai, spalvos ir kiti vizualiniai košmarai

Horizontalūs arba vertikalūs dryžiai ekrane – tai klasika. Jei matote vieną ar kelis vertikalius dryžius, problema dažniausiai slypi T-CON plokštėje arba plokščiojo kabelio (flat cable) jungtyje tarp plokščių. Gera žinia – kartais pakanka paprasčiausiai persijungti šį kabelį.

Jei drįstate atidaryti televizorių (DĖMESIO: tai darykite tik ištraukę kištuką ir suprasdami riziką), galite patikrinti, ar visi plokščių kabeliai tvirtai prispauti. Dažnai temperatūros svyravimai sukelia tai, kad jungtys šiek tiek atlaisvėja. Švelniai paspausdami kabelių jungčių fiksatorius ir vėl juos užspausdami, kartais išsprendžiate problemą.

Horizontalūs dryžiai dažniau reiškia ekrano panelio gedimą, o tai jau rimtesnė problema. Jei televizorius dar garantijoje – tikrai naudokitės ja. Jei ne – įvertinkite, ar remontas apsimoka, nes naujo panelio kaina gali siekti 50-70% naujo televizoriaus kainos.

Spalvų problemos – pavyzdžiui, viskas atrodo per rožava, per mėlyna ar žalsva – dažnai sprendžiamos nustatymuose. Eikite į televizoriaus nustatymus ir ieškokite „Picture Reset” arba „Factory Reset” funkcijos. Kartais kas nors (vaikai, katės, atsitiktinis pultelio paspaudimas) pakeičia spalvų balansą, ir jūs galvojate, kad televizorius sugedęs.

Garso problemos ir jų sprendimai

Garso problemos būna įvairių: visai nėra garso, garsas trūkinėja, traška, veikia tik per išorinius garsiakalbius, arba garsumas keičiasi savaime.

Jei nėra garso visai, pirmas dalykas – patikrinkite, ar garsas neišjungtas (mute) ir ar garsumo lygis ne nulyje. Taip, atrodo akivaizdu, bet tai nutinka. Paskui patikrinkite garso išvesties nustatymus – galbūt televizorius nustatytas išvesti garsą per išorinius garsiakalbius arba HDMI ARC, o ne per vidinius garsiakalbius.

Jei garsas traška arba iškraipytas, problema gali būti garsiakalbių gedime arba garso plokštės problemose. Bet prieš tai patikrinkite visus prijungtus įrenginius. Atjunkite visus HDMI kabelius, USB įrenginius ir kitus prijungimus. Paleiskite televizorių be jokių papildomų įrenginių. Jei garsas normalus – problema buvo ne televizoriuje, o viename iš prijungtų įrenginių arba kabelių.

Trakšėjimas arba ūžesys iš televizoriaus gali reikšti ir maitinimo bloko problemą. Jei girdite aukštą ūžesį (ypač vyresnių televizorių), tai gali būti kondensatorių gedimas maitinimo plokštėje. Šią problemą geriau spręsti su specialistu, nes reikia litavimo įgūdžių, bet remontas paprastai nebrangus – 30-50 eurų.

Kai televizorius gyvena savo gyvenimą: pats įsijungia, išsijungia ar keičia kanalus

Jei jūsų televizorius elgiasi tarsi apsėstas – pats įsijungia naktį, išsijungia žiūrint filmą arba keičia kanalus be jūsų leidimo – neskubėkite kviesti egzorcisto. Paprastai yra visai žemiškos priežastys.

Pirmiausia patikrinkite nuotolinio valdymo pultelį. Užstrigęs mygtukas arba beveik išsekusios baterijos gali siųsti chaotiškus signalus. Išimkite baterijas iš pultelio ir pabandykite naudoti televizorių be jo kurį laiką. Jei problema išnyko – kaltininkas rastas.

Automatinio įsijungimo problema dažnai susijusi su HDMI-CEC funkcija (skirtingų gamintojų vadinama skirtingai: Anynet+, Bravia Sync, Simplink ir pan.). Ši funkcija leidžia prijungtiems įrenginiams valdyti televizorių. Pavyzdžiui, žaidimų konsolė gali automatiškai įjungti televizorių, kai ją įjungiate. Jei tai trukdo, išjunkite HDMI-CEC nustatymuose.

Laikmačio funkcijos – patikrinkite, ar neaktyvuotas „Sleep Timer” arba automatinio išsijungimo laikmatis. Taip pat kai kurie televizoriai turi „Power Saving” režimą, kuris išjungia televizorių, jei ilgą laiką neaptinka jokios veiklos.

Jei televizorius įsijungia pats vidury nakties – tai gali būti ir programinės įrangos atnaujinimo funkcija. Kai kurie televizoriai nustatyti automatiškai tikrinti atnaujinimus tam tikru laiku ir dėl to gali trumpam įsijungti.

Interneto ir išmaniųjų funkcijų problemos

Šiuolaikiniai išmanieji televizoriai be interneto tampa beveik nenaudingi – juk dauguma žmonių žiūri Netflix, YouTube ir kitas streaming platformas. Kai internetas neveikia arba programėlės lūžta, tai tikras galvos skausmas.

Pirmasis ir efektyviausias sprendimas – perkrauti tiek televizorių, tiek maršrutizatorių (routerį). Išjunkite abu įrenginius iš elektros tinklo, palaukite minutę, pirmiau įjunkite maršrutizatorių, palaukite, kol jis pilnai užsikraus (2-3 minutės), tada įjunkite televizorių.

Jei naudojate Wi-Fi ryšį, patikrinkite signalo stiprumą. Silpnas signalas sukelia nuolatinį buferizavimą ir programėlių lūžimą. Jei įmanoma, prijunkite televizorių per laidą (Ethernet kabelį) – tai visada patikimesnis variantas.

Programėlių problemos dažnai sprendžiamos jas pašalinant ir iš naujo įdiegiant. Eikite į televizoriaus programėlių nustatymus, išvalykite programėlės podėlį (cache), o jei tai nepadeda – pašalinkite ir įdiekite iš naujo. Tai veikia ypač su Netflix, YouTube ir panašiomis programėlėmis.

Jei televizorius visai nebeturi interneto funkcijų arba jos veikia labai lėtai, problema gali būti pasenusioje programinėje įrangoje. Patikrinkite, ar yra prieinamų sistemos atnaujinimų. Kartais televizoriaus gamintojas nebepalaiko senesnių modelių, ir tuomet vienintelis sprendimas – naudoti išorinį įrenginį kaip Chromecast, Amazon Fire Stick ar Apple TV.

Kada tikrai reikia meistro ir kaip nesuklysti renkantis

Yra situacijų, kai savarankiškas remontas nėra gera idėja. Jei jaučiate degėsių kvapą iš televizoriaus, matote dūmus arba girdite garsų sprogimą – nedvejodami išjunkite įrenginį ir kreipkitės į specialistą. Tai gali reikšti rimtą elektros problemą, kuri gali sukelti gaisrą.

Jei televizorius nukrito arba buvo smūgiuotas ir ekranas sutrūko – čia jau nieko nepadarysite patys. Sudaužyto ekrano remontas beveik visada neapsimoka, nes naujas panelys kainuoja labai daug.

Kai problema akivaizdžiai elektronikos plokštėse (maitinimo bloke, pagrindinėje plokštėje), ir jums reikia litavimo įgūdžių – geriau pasikviesti profesionalą. Neteisingas litavimas gali padaryti dar daugiau žalos.

Rinkdamiesi meistrą, ieškokite ne pigiausio, o patikimausio. Paklauskite, ar jis duos garantiją remontui (normaliai turėtų duoti bent 3-6 mėnesius). Pasiteiraukite, ar turi atsarginių dalių jūsų televizoriaus modeliui arba gali jas greitai užsakyti. Geras meistras pirmiau padarys diagnostiką ir pasakys preliminarią kainą prieš pradėdamas darbą.

Svarbu žinoti, kad kai kurių televizorių modelių remontas tiesiog neapsimoka. Jei jūsų televizorius yra senesnis nei 7-8 metai ir reikia keisti brangią dalį – apskaičiuokite, ar negeriau būtų įsigyti naują. Šiuolaikiniai televizoriai tapo daug pigesni ir turi geresnes funkcijas.

Kaip prižiūrėti televizorių, kad problemų iš viso nekiltų

Geriausia problema – ta, kuri neįvyko. Keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti jūsų televizoriaus gyvenimą ir išvengti daugybės gedimų.

Ventiliacija – tai kritiškai svarbu. Televizoriui reikia erdvės aplink, kad oras galėtų cirkuliuoti. Niekada nedėkite televizoriaus į uždarą spintelę be ventiliacijos. Paliekite bent 10 cm tarpą iš visų pusių. Perkaitimas – viena dažniausių priežasčių, kodėl elektronika genda anksčiau laiko.

Dulkės – tylus žudikas. Dulkės kaupiasi ventiliacijos plyšiuose ir viduje, blogina aušinimą ir gali sukelti trumpuosius jungimus. Kartą per kelis mėnesius švelniai nuvalykite televizorių šlapia mikropluošto šluoste (išjungtą!). Jei drįstate atidaryti galinį dangtelį, galite atsargiai išpūsti dulkes kompresoriumi arba balonu su suspaustu oru.

Įtampos šuoliai – didžiulis pavojus elektroniką. Naudokite kokybišką įtampos apsaugą (surge protector), ypač jei jūsų rajone dažni elektros tinklo svyravimai. Per perkūniją geriau visai ištraukti televizorių iš rozetės – jokia apsauga neapsaugos nuo tiesioginės žaibo smūgio.

Ekrano valymas – niekada nenaudokite įprastų langų valiklių ar abrazyvių medžiagų. Tik speciali ekranų valymo priemonė arba distiliuotas vanduo su mikropluošto šluoste. Purškite ant šluostės, ne tiesiai ant ekrano. Šiuolaikiniai ekranai turi specialius paviršius, kuriuos lengva sugadinti netinkamomis cheminėmis medžiagomis.

Ką daryti su senu televizoriumi: praktiniai patarimai apie perdirbimą ir antrąjį gyvenimą

Jei nusprendėte, kad jūsų televizorius jau atgyveno savo amžių arba remontas tikrai neapsimoka, neišmeskite jo į šiukšlių konteinerį. Elektronikos atliekos turi būti utilizuojamos tinkamai.

Daugelyje miestų yra specialios elektronikos atliekų surinkimo aikštelės, kur galite nemokamai priduoti seną televizorių. Kai kurios parduotuvės, parduodančios naują elektroniką, priima senas prekes perdirbimui, kartais net suteikdamos nuolaidą naujam pirkiniui.

Jei televizorius dar veikia, bet jums tiesiog norisi naujo – apsvarstykite galimybę jį padovanoti. Labdaros organizacijos, bendruomenės centrai ar net giminaičiai galbūt džiaugsis veikiančiu televizoriumi, net jei jis nėra naujausias.

Kai kurie televizorių komponentai gali būti naudingi kitiems žmonėms. Jei televizorius visiškai neveikia, bet ekranas sveikas – jį galbūt norės pirkti remonto meistrai kaip atsarginę dalį. Patikrinkite internetines skelbimų platformas – kartais žmonės ieško būtent jūsų modelio dalių.

Ir paskutinis patarimas – prieš atsikratydami televizoriaus, nepamirškite ištrinti visų savo asmeninių duomenų, jei tai išmanusis televizorius. Atlikite gamyklinį atstatymą (factory reset), kad išvalytumėte visas prisijungimo prie paskyrų informaciją, Wi-Fi slaptažodžius ir kitus asmeninius duomenis.

Televizoriai šiandien yra sudėtingi įrenginiai, bet tai nereiškia, kad kiekviena problema reikalauja profesionalaus remonto. Daugybę gedimų galite diagnozuoti ir išspręsti patys, sutaupydami laiko ir pinigų. Svarbiausia – sistemingai tikrinti, nepulti į paniką ir nebijoti pamėginti paprastų sprendimų. Ir atminkite – kartais paprasčiausias televizoriaus perkrovimas išsprendžia problemą, dėl kurios jau buvote beruošiantys šimtinę remonto meistro iškvietimui.