Kai pagalvoji apie sveiką gyvenimo būdą, greičiausiai į galvą ateina sportas, mityba, miegas. Retai kas pirmiausia pamini savanorystę. O veltui – nes ryšys tarp šių dviejų dalykų yra gilesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kodėl tai veikia
Yra tyrimų, rodančių, kad žmonės, reguliariai savanoriaujantys, jaučiasi mažiau vieniši, geriau miega ir net rečiau serga depresija. Nieko stebėtino – kai skiri laiką kitiems, smegenys išskiria oksitociną ir dopaminą, tuos pačius hormonus, kurie sukelia gerą savijautą po treniruotės ar skanaus valgio. Skirtumas tik tas, kad čia poveikis atsiranda per socialinį kontaktą, o ne per fizinę veiklą.
Be to, savanorystė dažnai reiškia judėjimą – sodinant medžius, tvarkant parkus, padedant vyresniems žmonėms su apsipirkimu. Tai natūralus būdas įtraukti fizinį aktyvumą, nesigalvojant apie abonementus ar sudėtingus treniruočių planus.
Nuo ko pradėti, jei niekada nesavanoriavai
Nereikia iškart imtis kažko didelio. Pradėk nuo to, kas tau artima – gal turi augintinį ir gali padėti gyvūnų prieglaudai, gal mėgi gamtą ir gali prisijungti prie aplinkos tvarkymo akcijos. Svarbiausia – rinktis tai, kas nekelia streso, o suteikia energijos.
Kitas praktinis patarimas: nebūtina savanoriauti kasdien ar kas savaitę. Net kelios valandos per mėnesį gali turėti reikšmingą poveikį savijautai. Tyrimai rodo, kad optimalus dažnis – apie 100 valandų per metus, tai maždaug dvi valandos per savaitę, bet niekas nedraudžia pradėti nuo mažiau.
Naujausios tendencijos
Pastaruoju metu vis populiarėja vadinamoji „mikrosavanorystė“ – trumpalaikiai, dažnai nuotoliniai įsipareigojimai, kuriuos gali atlikti per pusvalandį. Tai gali būti vertimas, konsultacijos internetu ar pagalba organizuojant renginį per Zoom. Ypač jaunesnei kartai tai patogu, nes nereikia planuoti savaitgalio iš anksto.
Taip pat auga „savanorystės atostogų“ (angl. voluntourism) formatas – kai kelionė derinama su savanoryste vietos bendruomenėse. Nors ši tendencija sulaukia ir kritikos dėl paviršutiniškumo, esama ir gerai organizuotų programų, kur poveikis realus, o ne tik gražus vaizdas socialiniuose tinkluose.
Kai duodi, gauni daugiau, nei tikėjaisi
Savanorystė nėra magiškas receptas, išsprendžiantis visas sveikatos problemas, bet ji gali tapti tuo papildomu elementu, kurio trūko dėlionėje. Ji suteikia prasmės pojūtį, sustiprina socialinius ryšius ir, kaip bebūtų keista, dažnai priverčia judėti daugiau, nei planuota. Gal verta pabandyti – ne dėl statistikos ar tendencijų, o tiesiog pažiūrėti, kaip pasijusi po to.

