Prisimenu vieną programuotoją, kuris penkerius metus dirbo biure, kur langai neatsidarė, o kavos automatas gėdingai dažnai gesdavo. Jis nekentė savo darbo ne todėl, kad kodas jam nepatiko – atvirkščiai, jis buvo tikras algoritmų meistras – bet todėl, kad jautėsi kaip dantratis mašinoje, kurios paskirties nė pats gerai nesuprato. Viena vakarienė su draugais, vienas atsitiktinis pasiūlymas padėti vietos nevyriausybinei organizacijai su jos svetaine, ir viskas pasikeitė. Ne akimirksniu, ne per stebuklą – bet per metus jo gyvenimas technologijų srityje apsivertė aukštyn kojomis, ir jau žingsniavo į priekį su tikslu.
Savanoriška veikla technologijų sektoriuje – tai ne vien geras darbas visuomenei. Tai durys, pro kurias praeina žmonės, ieškantys prasmės, tinklo, patirties, kurios biuro rutina niekada neduos. Ir čia keletas minčių, kaip tas durys atrakinti sąmoningai, ne atsitiktinai.
1. Rinkitės ne pagal madą, o pagal širdį
Daugelis puola savanoriauti ten, kur „gražiai skamba“ – dirbtinis intelektas, blockchain, visos tos raktinės frazės, kurios šviečia CV kaip neonas. Tačiau organizacija, kuriai jūs tikrai rūpite, ir kuri jums tikrai rūpi, atsiskleis darbe kur kas ryškiau. Aistra jaučiama per kilometrus – net per Zoom skambutį.
2. Neišnykite po pirmo projekto
Vienas gerai atliktas darbas – tai tik pradžia. Ryšiai, kuriuos sukūrėte, žinios apie organizaciją, pasitikėjimas, kurį uždirbote – visa tai turi vertę, jei liekate. Nuolatinis dalyvavimas parodo ne tik įgūdžius, bet ir charakterį, kurio joks CV neatspindi tiksliai.
3. Rašykite apie tai, kas nutinka – nesigėdykite
Yra keista kultūrinė nuostata, kad apie savo geraisiais darbelius reikia tylėti tarsi apie nuodėmę. Tačiau LinkedIn įrašas apie tai, kaip padėjote senjorų centrui perkelti duomenis į debesį, nėra pasigyrimas – tai istorija, kuri parodo jūsų gebėjimus veiksme, ne teorijoje.
4. Ieškokite projektų, kurie priverčia jaustis nepatogiai
Komforto zona – puiki vieta atsipalaiduoti, bet ne mokytis. Jei jūsų diena praeina rašant Python skriptus, pabandykite savanoriauti ten, kur reikės kalbėti su žmonėmis, aiškinti technologiją paprastais žodžiais, spręsti problemas, kurių sprendimo nėra Stack Overflow forume. Ten ir gimsta tikras augimas.
5. Žiūrėkite į savanorystę kaip į bandomąjį laboratoriją
Norite pereiti iš back-end į produkto valdymą? Domina duomenų analizė, bet baiminatės rizikuoti pagrindiniu darbu? Nevyriausybinės organizacijos ir bendruomeniniai projektai dažnai yra puiki erdvė išbandyti naują vaidmenį be spaudimo, kuris kyla, kai algos priklauso nuo rezultato.
6. Ieškokite mentorystės abipusiu keliu
Kai padedate kitiems išmokti kurti svetaines ar suprasti kibernetinį saugumą, jūs patys mokotės aiškinti, argumentuoti, priimti kritiką. O kartais tarp savanorių atsiranda žmonių, kurie tampa jūsų mentoriais – patyrę specialistai, dirbantys tose pačiose organizacijose iš altruizmo, ne dėl atlyginimo.
7. Nešaukite apie tai kaip apie strategiją
Tai gal skambės paradoksaliai patarimų sąraše, tačiau tiesa yra tokia: jei savanoriaujate vien tam, kad „paspartintumėte karjerą“, tai jaučiasi. Žmonės, su kuriais dirbate, pajus, jog jūs čia laikinai, praktikos dėlei. Geriausi karjeros lūžiai atsiranda tada, kai savanorystė yra tikslas savaime, o profesinė nauda – tik šalutinis, bet labai realus efektas.
Ką iš tikrųjų nešamės namo
Tas programuotojas, apie kurį minėjau pradžioje, dabar dirba produkto vadovu startuolyje, kuris kuria prieinamumo technologijas neįgaliesiems. Jis sako, kad be tos pirmosios savanoriškos svetainės niekada nebūtų supratęs, kad jam patinka spręsti žmonių problemas, ne tik technines užduotis. Karjera, kaip ir gyvenimas, retai keičiasi per vieną didelį sprendimą – ji keičiasi per daugybę mažų, tarsi atsitiktinių pasirinkimų, kurie vėliau sudėlioja aiškų vaizdą. Savanorystė technologijų sektoriuje nėra kelias apeiti sistemą ar sukčiuoti su patirtimi CV – tai tiesiog viena iš tų vietų, kur gali sutikti savo ateitį, apsivilkusią senais marškinėliais ir laikančią puodelį šalto arbatžolės.