Kodėl šeimos finansai dabar reikalauja daugiau dėmesio nei bet kada

Paskutiniais metais daugelis šeimų pajuto, kaip pinigų vertė tiesiog tirpsta rankose. Tai, kas dar prieš metus atrodė kaip pakankamai didelė suma mėnesio išlaidoms, dabar vos užtenka dviem savaitėms. Infliacija nėra abstrakti ekonominė sąvoka – ji tiesiogiai veikia kiekvieno iš mūsų kasdienybę, o ypač šeimų, kurios turi planuoti ilgalaikius tikslus, biudžetus.

Realybė tokia, kad maisto produktų kainos kai kuriose kategorijose išaugo 30-50 procentų, energijos sąskaitos padvigubėjo ar net patrigubėjo, o būsto nuomos kainos didmiesčiuose pasiekė tokius lygius, kad jaunos šeimos tiesiog negali sau leisti savarankiško gyvenimo. Tačiau problema ne tik didėjančiose kainose – problema ir tame, kad daugelis šeimų vis dar naudoja tuos pačius finansinio planavimo įrankius ir metodus, kurie veikė stabilios ekonomikos laikais.

Infliacija iš esmės keičia žaidimo taisykles. Jei anksčiau galėjai tiesiog atidėti pinigus į taupomąją sąskaitą ir jausti save saugiai, dabar tie pinigai praranda vertę greičiau nei spėji pamatyti palūkanas. Jei anksčiau galėjai planuoti biudžetą metams į priekį su gana dideliu tikslumu, dabar situacija gali pasikeisti per kelis mėnesius.

Kaip iš tikrųjų atrodo šeimos biudžetas šiandien

Pirmiausia reikia suprasti, kad tradicinis požiūris į biudžeto valdymą – kai tiesiog užsirašai pajamas ir išlaidas – nebėra pakankamas. Reikia gilesnės analizės ir lankstesnių strategijų. Daugelis šeimų susiduria su situacija, kai pajamos nominaliai auga (galbūt gavote nedidelį atlyginimo padidinimą), bet realiai perkamoji galia mažėja.

Praktiškai tai reiškia, kad turite ne tik sekti, kiek išleidžiate, bet ir analizuoti, kaip kinta jūsų išlaidų struktūra. Pavyzdžiui, jei prieš metus maistui skyrėte 25 procentus pajamų, o dabar tam pačiam produktų krepšeliui reikia 35 procentų, tai reiškia, kad kažką reikia keisti. Galbūt mažinti kitose kategorijose, galbūt ieškoti papildomų pajamų šaltinių, galbūt keisti vartojimo įpročius.

Viena šeima, su kuria teko bendrauti konsultuojant finansų klausimais, pasidalijo savo patirtimi. Jie turėjo tris vaikus ir abu tėvai dirbo vidutines algas gaunančius darbus. Prieš dvejus metus jiems pavykdavo sutaupyti apie 200 eurų per mėnesį. Praėjusiais metais jie ne tik nebegalėjo taupyti, bet dar ir pradėjo skolintis. Problema buvo ne tame, kad jie ėmė švaistytis – jų vartojimo įpročiai iš esmės nepasikeitė. Problema buvo tame, kad jie vis dar naudojo senąjį biudžeto planą ir nesuprato, kur dingsta pinigai.

Kai pradėjome detalizuoti išlaidas, paaiškėjo, kad didžiausias smūgis buvo ne viena didelė išlaidų kategorija, o daugybė mažų pokyčių: duona pabrango 40 centų, pienas – 30 centų, benzinas – 20 centų už litrą, elektra – 50 eurų per mėnesį. Atskirai kiekvienas pokytis atrodė nereikšmingas, bet kartu jie sudarė beveik 400 eurų skirtumą per mėnesį.

Biudžeto peržiūra: nuo ko pradėti kai viskas brangsta

Pirmasis žingsnis valdant šeimos biudžetą infliacijos laikotarpiu – tai brutali sąžiningumas su savimi. Reikia išsitraukti visas banko išrašas už paskutinius tris mėnesius ir realiai pamatyti, kur dingsta pinigai. Ne kur manote, kad dingsta, o kur iš tikrųjų dingsta. Dažnai žmonės būna nustebinti.

Pradėkite nuo didelių kategorijų: būstas (nuoma ar paskolos įmokos, komunalinės paslaugos), maistas, transportas, vaikai (jei turite), draudimas, ryšys ir internetas. Tai paprastai sudaro 70-80 procentų visų išlaidų. Likusi dalis – tai drabužiai, pramogos, restoranai, smulkios buitinės prekės ir visa kita.

Dabar palyginkite šias kategorijas su tuo, kaip atrodė prieš metus ar prieš dvejus metus. Kur didžiausi pokyčiai? Daugeliui šeimų paaiškėja, kad energijos sąskaitos išaugo 100-150 eurų per mėnesį, maisto išlaidos – 150-200 eurų, transportas – 50-100 eurų. Tai jau 300-450 eurų papildomų išlaidų per mėnesį, arba 3600-5400 eurų per metus. Tai didžiulis skirtumas, kuris paaiškina, kodėl anksčiau sutaupyti pinigai dabar tiesiog išgaruoja.

Kai suprantate realią situaciją, galite pradėti veikti. Bet čia svarbu suprasti, kad nėra vieno universalaus sprendimo. Kiekviena šeima turi skirtingas prioritetus, skirtingas galimybes, skirtingus tikslus. Kas vienai šeimai yra būtinybė, kitai gali būti prabanga, ir atvirkščiai.

Konkretūs įrankiai ir metodai kasdieniam biudžeto valdymui

Teorija be praktikos – tuščias dalykas. Reikia konkrečių įrankių, kurie padėtų kasdien valdyti pinigus. Gera žinia ta, kad šiandien yra daugybė nemokamų ar pigių sprendimų, kurie gali realiai padėti.

Pirmas ir paprasčiausias įrankis – tai skaičiuoklė. Taip, paprasta Excel ar Google Sheets skaičiuoklė. Nereikia jokių sudėtingų formulių ar makrokomandų. Tiesiog sukuriate lentelę su stulpeliais: data, kategorija, suma, aprašymas. Kiekvieną vakarą ar bent kartą per savaitę įrašote visas išlaidas. Po mėnesio jau matote tendencijas, po trijų mėnesių – aiškų vaizdą.

Tačiau skaičiuoklė reikalauja disciplinos. Jei žinote, kad neturėsite motyvacijos rankiniu būdu viską įvedinėti, yra automatizuotų sprendimų. Lietuvoje populiarios tokios aplikacijos kaip „Wallet”, „Money Manager”, „Spendee” ar net paprasčiausias banko aplikacijos biudžeto valdymo įrankis. Daugelis bankų dabar siūlo automatinę išlaidų kategorizaciją – sistema pati priskiria kiekvieną mokėjimą atitinkamai kategorijai.

Viena šeima, su kuria dirbau, naudojo labai paprastą, bet efektyvų metodą. Jie turėjo keturias skirtingas debetines korteles: vieną būstui ir komunalinėms paslaugoms, vieną maistui, vieną transportui ir vieną viskam kitam. Kiekvieno mėnesio pradžioje jie pervesdavo į kiekvieną kortelę iš anksto nustatytą sumą. Kai kortelėje pinigai baigdavosi, ta kategorija mėnesiui būdavo išsemta. Tai juos privertė labai sąmoningai žiūrėti į kiekvieną pirkimą.

Kitas naudingas įrankis – tai kainų palyginimo aplikacijos. „Kainu Lygintojas”, „Akcijos”, „Barbora” ir kitos leidžia palyginti kainas skirtingose parduotuvėse. Gali atrodyti, kad kelių centų skirtumas nėra svarbus, bet kai perki 50-100 prekių per savaitę, tie centai virsta eurais. Viena šeima apskaičiavo, kad pakeitus pirkimo įpročius ir aktyviai naudojant akcijas, jie sutaupo apie 80-100 eurų per mėnesį. Tai 1000 eurų per metus – visai ne juokai.

Strategijos, kurios veikia kai pinigai virsta deficitine preke

Dabar pereikime prie konkrečių strategijų, kurios gali padėti išgyventi infliaciją su mažesniais nuostoliais. Pirmoji ir svarbiausia – tai prioritetų nustatymas. Skamba banaliai, bet daugelis šeimų iš tikrųjų neturi aiškių prioritetų. Jie tiesiog išleidžia pinigus tam, kas atrodo svarbu tuo momentu.

Infliacijos laikotarpiu turite labai aiškiai žinoti, kas jums yra absoliuti būtinybė, kas yra svarbu bet ne kritiškai, ir kas yra prabanga. Būtinybės – tai būstas, maistas, sveikatos priežiūra, bazinis transportas į darbą. Visa kita, net jei atrodo labai svarbu, yra antrinė. Tai nereiškia, kad turite atsisakyti visko, kas teikia džiaugsmą, bet turite suprasti hierarchiją.

Antra strategija – tai išlaidų optimizavimas, ne tik mažinimas. Optimizavimas reiškia, kad ieškote būdų gauti tą patį rezultatą už mažesnius pinigus, arba geresnį rezultatą už tuos pačius pinigus. Pavyzdžiui, jei mokate 50 eurų per mėnesį už sporto klubą, bet lankotės tik kartą per savaitę, galbūt efektyviau būtų mankštintis namuose su nemokamomis YouTube treniruotėmis ir sutaupytus pinigus skirti kažkam kitam.

Trečia strategija – tai pajamų didinimas. Skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių net nebando. Infliacijos laikotarpiu, kai išlaidos auga greičiau nei pajamos, turite aktyviai ieškoti būdų uždirbti daugiau. Tai gali būti prašymas atlyginimo padidinimo (jei jūsų atlyginimas neaugo, o infliacija 15-20 procentų, realiai jūs dabar uždirbate mažiau nei prieš metus), papildomo darbo paieška, laisvai samdomų paslaugų teikimas, dalykų pardavimas, kurie jums nebereikalingi.

Viena šeima, kurią pažįstu, pradėjo gaminti ir parduoti naminius pyragus savaitgaliais. Tai jiems užima apie 5-6 valandas per savaitgalį ir atneša papildomus 200-300 eurų per mėnesį. Kita šeima pradėjo nuomoti savo automobilio vietą garaže, nes patys automobilį laiko lauke – dar 100 eurų per mėnesį. Trečia šeima pradėjo teikti vaikų priežiūros paslaugas keliems kaimynams – 150 eurų per mėnesį. Tai nedideli dalykai, bet kartu jie sudaro 450-550 eurų papildomų pajamų, kurios gali kompensuoti didžiąją dalį infliaciją sukeltų papildomų išlaidų.

Ketvirta strategija – tai protingas skolinimasis. Skamba prieštaringai, bet kai kuriose situacijose infliacijos laikotarpiu skolintis gali būti protinga. Jei turite galimybę gauti paskolą su fiksuota palūkanų norma, kuri yra mažesnė už infliacijos tempą, realiai jūs skolinatės pinigus, kurie brangsta lėčiau nei jūsų skola mažėja realia verte. Tačiau čia reikia būti labai atsargiems – tai veikia tik tada, kai jūsų pajamos auga bent infliacijos tempu, ir kai skolinatės produktyviems tikslams (pvz., būsto pirkimui), o ne vartojimui.

Taupymo galimybės kai visos kainos kyla

Dabar apie taupymą – vieną skaudžiausių temų infliacijos laikotarpiu. Tradicinis taupymas tiesiog laikant pinigus banko sąskaitoje dabar yra pralaimėjimo strategija. Jei infliacija 15 procentų, o jūsų taupomoji sąskaita duoda 1 procento palūkanas, jūs realiai prarandate 14 procentų perkamosios galios per metus. Tai reiškia, kad už 10 000 eurų, kuriuos turėjote sausio pradžioje, gruodžio pabaigoje galėsite nusipirkti prekių tik už 8600 eurų vertės.

Tai nereiškia, kad nereikia taupyti. Priešingai – taupyti reikia dar labiau, bet kitaip. Pirma, jums vis tiek reikia turėti avarinį fondą – pinigų, kuriuos galite greitai pasiekti netikėtų išlaidų atveju. Rekomenduojama suma – 3-6 mėnesių išlaidos. Taip, tie pinigai praras vertę dėl infliacijos, bet jų tikslas ne investicija, o saugumas.

Antra, bet kokius pinigus virš avarinių rezervų turėtumėte investuoti taip, kad jie bent iš dalies apsaugotų nuo infliacijos. Tai gali būti indėliai su aukštesnėmis palūkanomis (nors ir jie retai aplenkia infliaciją), obligacijos, investiciniai fondai, akcijos, nekilnojamasis turtas, net fizinis auksas ar sidabras. Kiekviena iš šių investicijų turi savo riziką ir reikalauja supratimo, todėl prieš investuodami turėtumėte pasikonsultuoti su finansų patarėju ar bent patys gerai išstudijuoti temą.

Trečia, yra specifinių taupymo būdų, kurie veikia būtent infliacijos laikotarpiu. Pavyzdžiui, pirkimas didesniais kiekiais. Jei žinote, kad tam tikrų produktų kainos tik augs (o infliacijos laikotarpiu taip ir yra), ir turite kur juos laikyti, gali būti protinga pirkti didesnį kiekį dabar. Tai veikia su ilgai nesugendančiais produktais: konservais, kruopomis, makarono gaminiais, valymo priemonėmis, higienos prekėmis.

Viena šeima, kurią pažįstu, praėjusių metų pradžioje nusipirko 200 kg bulvių ir 100 kg morkų, kai kainos buvo dar palyginti žemos. Jie turėjo rūsį, kur galėjo laikyti. Iki pavasario tos bulvės ir morkos pabrango beveik dvigubai. Jie faktiškai „uždirbo” apie 150 eurų tiesiog nusipirkdami maistą iš anksto. Žinoma, ne visi turi tokias galimybes, bet principas tas pats – jei galite kažką nusipirkti dabar, o ne vėliau, ir žinote, kad tikrai to prireiks, dažnai apsimoka pirkti dabar.

Kaip įtraukti visą šeimą į finansinį planavimą

Vienas didžiausių iššūkių valdant šeimos biudžetą – tai įtraukti visus šeimos narius į procesą. Dažnai vienas žmogus (paprastai tas, kuris labiau domisi finansais) bando viską kontroliuoti, o kiti šeimos nariai tiesiog išleidžia pinigus nesuprasdami bendro vaizdo. Tai sukuria įtampą ir dažnai sabotažuoja bet kokius taupymo planus.

Infliacijos laikotarpiu ypač svarbu, kad visi šeimos nariai suprastų situaciją ir būtų įsitraukę į sprendimus. Tai nereiškia, kad turite kankinti vaikus finansinėmis ataskaitomis, bet reiškia, kad visi turi žinoti pagrindines taisykles ir suprasti, kodėl tam tikri sprendimai priimami.

Praktiškai tai gali atrodyti taip: kartą per mėnesį šeima susėda prie stalo ir aptaria finansinę situaciją. Kas pavyko, kas nepavyko, kokie planai kitam mėnesiui. Su vaikais galima kalbėti paprasčiau – paaiškinti, kad dabar viskas brangiau, todėl šiemet vasaros atostogos bus ne užsienyje, o Lietuvoje, arba kad naujų žaislų bus mažiau, bet galima kartu sugalvoti kūrybiškas alternatyvas.

Svarbu, kad tai nebūtų tik apribojimų ir atsisakymų pokalbis. Geriau formuluoti kaip prioritetų pokalbį – ne „mes negalime to sau leisti”, o „mes nusprendėme, kad mums dabar svarbiau sutaupyti būsto įmokai, todėl šiemet atsisakome brangių atostogų”. Tai duoda kontrolės ir tikslo jausmą, o ne bejėgiškumo jausmą.

Kai kurios šeimos naudoja sistemą, kai kiekvienas šeimos narys (įskaitant vaikus, jei jie pakankamai suaugę) gauna tam tikrą „asmeninių išlaidų” biudžetą. Tai gali būti 50 eurų per mėnesį ar bet kokia kita suma. Tuos pinigus jie gali išleisti kaip nori, be jokios atskaitomybės. Tai suteikia laisvės jausmą ir mažina konfliktus dėl smulkių pirkimų, tuo pačiu išlaikant bendrą biudžeto kontrolę.

Technologijos ir automatizacija kaip sąjungininkai

Vienas dalykas, kuris labai palengvina biudžeto valdymą – tai automatizacija. Kuo daugiau procesų galite automatizuoti, tuo mažiau priklausote nuo savo disciplinos ir motyvacijos, kuri natūraliai svyruoja.

Paprasčiausias automatizacijos pavyzdys – automatiniai pervedimai. Mėnesio pradžioje, kai tik gaunate atlyginimą, automatiškai pervedama tam tikra suma į taupymo sąskaitą. Taip jūs „mokate sau pirmam” – populiarus finansinio planavimo principas. Jei pinigai lieka pagrindinėje sąskaitoje, jūs juos išleisite. Jei jų ten nėra, negalite išleisti.

Kitas naudingas automatizacijos būdas – tai automatiniai mokėjimai už reguliarias paslaugas. Nuoma, komunalinės paslaugos, draudimas, telefono ryšys – visa tai gali būti apmokama automatiškai. Tai ne tik taupo laiką, bet ir padeda išvengti vėlavimo mokesčių, kurie infliacijų laikotarpiu ypač skaudūs.

Daugelis bankų dabar siūlo „apvalinimo” funkcijas – kai perkate kažką kortele, suma automatiškai apvalinama iki artimiausio euro, o skirtumas pervedamas į taupymo sąskaitą. Pavyzdžiui, jei perkate už 3,67 euro, nuskaičiuojama 4 eurai, o 33 centai eina į taupymą. Atrodo smulkmena, bet per mėnesį tai gali būti 20-30 eurų, per metus – 250-350 eurų. Visai nemažai pinigų, kuriuos sutaupote net nepastebėję.

Yra ir sudėtingesnių automatizacijos įrankių. Pavyzdžiui, IFTTT (If This Then That) tipo aplikacijos leidžia sukurti sudėtingas automatizacijos taisykles: jei išleidžiu daugiau nei X eurų maistui per savaitę, atsiųsk man perspėjimą; jei mano sąskaitos likutis nukrenta žemiau Y eurų, automatiškai pervesti Z eurų iš taupymo; ir panašiai.

Bet svarbu nepervertinti technologijų. Jokia aplikacija ar automatizacija neišspręs pagrindinės problemos, jei išleidžiate daugiau nei uždirbate. Technologijos yra įrankiai, kurie padeda įgyvendinti jūsų strategiją, bet pati strategija turi ateiti iš jūsų supratimo apie savo finansinę situaciją ir tikslus.

Kai skaičiai nebesueina: ką daryti kritinėje situacijoje

Kartais, nepaisant visų pastangų, skaičiai tiesiog nebesueina. Pajamos per mažos, išlaidos per didelės, ir skirtumas toks, kad jokios smulkios optimizacijos nepadeda. Tokioje situacijoje reikia drastiškesnių sprendimų.

Pirmas dalykas – reikia labai sąžiningai įvertinti, ar tai tikrai kritinė situacija, ar tik atrodo. Daugelis žmonių jaučiasi esantys finansinėje krizėje, nors realiai turi galimybių, kurių tiesiog nenori panaudoti. Pavyzdžiui, gyvena per didelėje erdvėje, vairuoja per brangų automobilį, išlaiko įpročius, kurie jau nebeatitinka jų dabartinės finansinės situacijos.

Jei tikrai esate kritinėje situacijoje, turite žiūrėti į didžiausias išlaidų kategorijas ir svarstyti radikalius sprendimus. Būstas paprastai yra didžiausia išlaida. Galbūt reikia persikelti į pigesnę vietą? Galbūt galite išnuomoti kambarį ir taip sumažinti savo dalį? Galbūt galite laikinai gyventi su giminaičiais, kol situacija pagerės?

Automobilis – kita didelė išlaida. Ar tikrai jums reikia automobilio? Galbūt galite naudoti viešąjį transportą? Jei reikia automobilio, ar galite pereiti prie pigesnio modelio? Ar galite dalytis automobiliu su kaimynais ar kolegomis?

Maistas – trečia didelė kategorija. Čia galimybės sumažinti išlaidas yra didžiulės, nors ir reikalauja pastangų. Pirkimas akcijų metu, pirkimas didmeninėse parduotuvėse, maisto gaminimas namuose vietoj valgymo restoranose, maisto planavimas ir likučių panaudojimas – visa tai gali sumažinti maisto išlaidas 30-50 procentų.

Jei ir po visų šių optimizacijų vis dar nesueina, reikia žiūrėti į pajamų pusę. Ar galite gauti antrą darbą? Ar galite pradėti teikti laisvai samdomų paslaugas? Ar galite parduoti dalykus, kurių nebenaudojate? Ar galite prašyti finansinės pagalbos iš artimųjų ar socialinių tarnybų?

Kritinėje situacijoje taip pat svarbu išvengti spąstų, kurie situaciją tik pablogintų. Greiti kreditai su didelėmis palūkanomis, azartiniai lošimai tikintis greitai užsidirbti, rizikingos investicijos – visa tai dažnai baigiasi dar didesne katastrofa. Geriau priimti sunkius, bet racionalius sprendimus, nei tikėtis stebuklų.

Kai horizontas prašviesėja: kaip planuoti ateitį nepastoviais laikais

Infliacija, kaip ir bet kuri ekonominė krizė, anksčiau ar vėliau baigiasi. Klausimas tik – kada ir kokia kaina. Tuo tarpu svarbu ne tik išgyventi dabartinius sunkumus, bet ir pasiruošti ateičiai taip, kad kita krizė jūsų neužkluptų nepasiruošusius.

Pirmiausia, patirtis, kurią įgyjate dabar valdydami biudžetą sunkiomis sąlygomis, yra neįkainojama. Jūs išmokstate būti lankstesni, kūrybiškesni, disciplinuotesni. Šie įgūdžiai pravers ne tik krizės metu, bet ir normaliais laikais. Daugelis žmonių, kurie išgyveno ankstesnes krizes, vėliau pasakoja, kad tai buvo vienas geriausių dalykų, kas jiems nutiko finansiniu požiūriu – ne pati krizė, žinoma, bet įgūdžiai, kuriuos ji privertė išmokti.

Antra, kai situacija pradės gerėti – o ji gerės – turite atsispirti pagundai grįžti prie senų įpročių. Jei išmokote gyventi su 20 procentų mažesnėmis išlaidomis, ir paskui jūsų pajamos vėl išaugs, neskubėkite iš karto didinti išlaidų. Vietoj to, tuos papildomus pinigus nukreipkite į tikslus, kurie sukurs ilgalaikę vertę: skolas, taupymą, investicijas, švietimą.

Trečia, diversifikacija yra raktas į finansinį atsparumą. Tai reiškia, kad neturėtumėte priklausyti nuo vieno pajamų šaltinio, vieno investicijų tipo, vieno plano. Jei turite tik vieną pajamų šaltinį (pvz., darbą), jūs esate pažeidžiami. Jei turite kelis pajamų šaltinius (darbas, nuoma, laisvai samdomas darbas, investicijos), vieno praradimas nėra katastrofa.

Tas pats su išlaidomis. Jei esate priklausomi nuo specifinių prekių ar paslaugų, kurios gali staiga pabrango, esate pažeidžiami. Jei mokate būti lankstūs ir keisti vartojimo įpročius priklausomai nuo situacijos, esate atsparesni.

Ketvirta, finansinis raštingumas – tai investicija, kuri atsipirks šimteriopai. Kuo daugiau suprantate apie pinigus, infliacją, investicijas, mokesčius, draudimą, tuo geresnius sprendimus priimate. Yra daugybė nemokamų šaltinių: knygos, podcastai, YouTube kanalai, straipsniai, kursai. Skirkite bent valandą per savaitę savo finansiniam švietimui – per metus tai bus 50 valandų, per penkerius metus – 250 valandų. Tai pakankamas laikas tapti gana kompetentingam finansų klausimais.

Penkta, bendruomenė ir santykiai yra finansinis turtas, nors ir neatsispindi jokioje balanse. Geri santykiai su šeima, draugais, kaimynais, kolegomis – tai tinklas, kuris gali padėti sunkiu metu. Galbūt kas nors paskolins pinigų be palūkanų, galbūt kas nors pasiūlys darbą, galbūt kas nors pasidalins ištekliais. Investuokite į santykius ne tik finansiškai, bet ir laiku, dėmesiu, pagalba.

Galiausiai, perspektyva. Infliacija yra sunki, bet ji nėra amžina. Istorija rodo, kad ekonomika yra cikliška – yra pakilimų ir nuosmukių, bet ilgalaikė tendencija pap