#EMOCINĖ SVEIKATA
Emocinė sveikata ir jos stiprinimas yra svarbus kiekvienam žmogui, ypač atėjus šaltiems ir tamsiems rudens vakarams.
Kalbiname jaunimo darbuotoja ir holistinio sveikatingumo projekto „Virsmas2″ koordinatorė Giedrė Kotryna Kazragytė, su kuria kalbamės apie emocinę sveikatą, jos svarbą ir palaikymą.
Kas yra emocinė sveikata ir kodėl svarbu ją rūpintis?
Emocinė sveikata yra mažiau apčiuopiama nei mūsų fizinio kūno sveikata ir todėl gali būti sunkiau įžvelgti savo emocinės gerovės palaikymo svarbą, tačiau ji yra tokia pat reikšminga žmogaus fizinės, emocinės, psichologinės ir socialinės sveikatos visumos dalis. Vadovaujantis holistiniu požiūriu, emocinė sveikata yra neatsiejama dalis vientisos sistemos, kurioje, jeigu viena dalis neveikia, tuomet visa sistema yra nesubalansuota ir sutrinka. Emocinė sveikata siejasi su vidine gerove bei sugebėjimu nusibrėžti ir palaikyti asmenines ribas, kurios yra sveiko santykio su savimi požymis ir nuo kurių priklauso darnūs tarpasmeniniai santykiai. Norint pradėti rūpintis savo emocine sveikata, gali padėti emocinio intelekto lavinimas, kuris prasideda nuo savo poreikių pažinimo.
Kokiais būdais galime lavinti savo emocinį intelektą?
Viena iš mano rekomenduojamų sistemų, kuri padeda lavinti emocinį intelektą, yra empatiškas bendravimas (angl. non-volent communication). Jis padeda stiprinti savimonės, savireguliacijos, empatijos bei ekologiško bendravimo įgūdžius. Empatiškas bendravimas yra pagrįstas tam tikrais principais ir esminėmis prielaidomis, teigiančiomis, kad po kiekvienu konfliktu slypi neįsisąmoninti poreikiai arba neveiksmingos poreikių tenkinimo strategijos. Tad ši sistema padeda kurti tvarų ryšį, visų pirma, su savimi ir po to su kitais per sąmoningą savo ir kitų žmonių poreikių atpažinimą bei empatišką komunikaciją, pagrįstą tarpusavio supratingumu.
Kokį poveikį jaunimo emocinei sveikatai daro socialinės medijos ir jose propaguojama būtinybė visada būti užsiėmusiam, produktyviam?
Iš savo darbo su jaunimu patirties kasdien matau dėsningumą kaip socialinėse medijose netiesiogiai propaguojamas darboholizmas turi neigiamą įtaką jaunų žmonių emocinei sveikatai. Dauguma puoselėja žalingas iliuzijas, kad užimtumas bei laiko neturėjimas poilsiui yra sėkmingo gyvenimo požymis. Matau, kaip produktyvumas, bemiegės naktys prie darbų ir savaitgalių neturėjimas yra siejamas su sėkme, nors dažnai būna neefektyvus ir dėl to ilgalaikėje perspektyvoje – netvarus. Tačiau tikiu, kad varomoji jėga šios produktyvumo mados visgi yra kolektyvinė mūsų jaunimo kartos pasąmoninė baimė nerealizuoti savo potencialo bei nugyventi vidutinišką gyvenimą. Atstatyti emocinę sveikatą gali padėti gyvenimo ritmo sulėtinimas, pripažįstant savo žmogišką ribotumą ir suvokiant, kad kiekvienas žmogus gali susikurti unikalų ir sėkmingą gyvenimą pagal savo vertybes.
Kaip būtų galima palaikyti savo emocinę sveikatą?
Žvelgiant į emocinę sveikatą aš vadovaujuosi vandens šulinio metafora, kurioje vandens lygis yra lygus vidinių emocinių resursų lygiui. Kuomet prisikaupia daug sunkių arba intensyvių emocijų, yra svarbu žinoti kaip jas „išsikrauti“, o po to kaip vėl „prisipildyti“ gerų emocijų. Iškrovos būdai gali būti per fizinę veiklą (sportą), kūrybinę saviraišką, tokią kaip dainavimas ar šokis, namų susitvarkymą, išsirašymą minčių, išsikalbėjimą su draugais arba terapeutu, vidinės įtampos paleidimą per masažą arba pasivaikščiojimą gamtoje. Prisipildymo būdai vieniems žmonėms gali būti per įkvėpimo pasisėmimą iš kultūrinių veiklų, muzikos, knygų, filmų, bendravimo ar pokalbių su draugais, aplinkos pakeitimo, meditacijos ir kt. Savęs pažinimas šiame kontekste yra labai svarbus, kadangi kiekvienas žmogus turi atrasti kokie būdai jam/jai yra tinkamiausi ir efektyviausi.