Dažniausiai ilgalaikė savanorystė yra siejama su socialine sritimi: savanorystė su vaikais, jaunimu, senjorais, benamiais, pabėgėliais ar neįgaliaisiais. Tai savanorystė, reikalaujanti pastangų, motyvacijos ir noro padėti. Tad kyla klausimas: kaip neperdegti ir išlikti motyvuotam? O taip pat, kaip išlaikyti savanorius, kokių verta imtis priemonių, kad savanoriai jaustųsi reikalingi?
Apie visa tai diskutavo „Ne imti, bet duoti“ projektų vadovė ir savanorių mentorė Toma Dvilevičienė bei šios organizacijos savanorė Saulė Remeikaitė.