Kodėl savanoriška veikla bendruomenėje vis dar aktuali

Gyvenimas šiuolaikinėje visuomenėje dažnai primena bėgimą nuo vieno reikalo prie kito. Tačiau vis daugiau žmonių sustoja ir klausia savęs: ką aš galiu duoti kitiems? Savanoriška veikla nėra tik gražus žodis ar kažkokia abstrakti idėja – tai realus būdas pakeisti aplinką, kurioje gyvename. Nesvarbu, ar tai būtų pagalba vienišiems seneliams, aplinkos tvarkymas, ar renginių organizavimas – kiekvienas indėlis svarbus.

Pats buvau skeptiškas, kai prieš kelerius metus draugas pakvietė prisijungti prie vietos bendruomenės projekto. Atrodė, kad tai tik laiko švaistymas. Bet po pirmojo susitikimo supratau – čia ne apie pareigą, o apie žmones, kurie nori kažką keisti. Ir svarbiausia, kad tam nereikia jokių ypatingų gabumų ar patirties. Reikia tik noro ir šiek tiek organizuotumo.

Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai organizuojant savanorišką veiklą

Daugelis žmonių nori padėti, bet nežino nuo ko pradėti. Pirmiausia reikia suprasti, kokia pagalba jūsų bendruomenėje reikalingiausia. Gal kaimynystėje gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, kuriems sunku nueiti į parduotuvę? O gal vietinėje mokykloje trūksta mentorių vaikams? Kartais paprasčiausias pokalbis su seniūnijos darbuotojais ar aktyviais bendruomenės nariais gali atskleisti daug nenumatytų poreikių.

Kai suprantate, kur jūsų pagalba būtų naudingiausiai panaudota, atėjo laikas suburti komandą. Nebūtinai iš karto reikia dešimties žmonių – pradėti galima net su dviem ar trim bendraminčiais. Svarbiau rasti tuos, kurie tikrai nori dalyvauti, o ne tuos, kurie tik gražiai kalba. Patikėkite, geriau turėti tris atsidavusius savanorių nei dešimt, kurie po pirmojo susitikimo dingsta.

Praktinis patarimas: sukurkite bendrą pokalbių grupę WhatsApp ar Messenger platformoje. Tai skamba banaliai, bet tikrai veikia. Kai žmonės mato, kad vyksta gyva komunikacija, jie jaučiasi labiau įtraukti ir motyvuoti. Tik nepamirškite nustatyti kelių pagrindinių taisyklių – pavyzdžiui, kad grupė naudojama tik savanoriškai veiklai susijusiems klausimams, o ne asmeniniams pokalbių.

Planavimas ir tikslų nustatymas: kaip neužsibrėžti per daug

Viena didžiausių klaidų, kurią daro pradedantieji organizatoriai – noras apkabinti neapkabinamo. Matau tai nuolat: žmonės susirenka, kupini entuziazmo, ir nusprendžia per mėnesį išspręsti visas bendruomenės problemas. Po kelių savaičių tas entuziazmas išgaruoja, nes tikslai buvo nerealūs.

Geriau pradėti nuo mažo, bet konkretaus projekto. Pavyzdžiui, organizuoti vieną valymo talką parke, o ne planuoti visų miesto parkų atnaujinimą. Kai pirmasis projektas pavyksta, atsiranda pasitikėjimas ir noras daugiau. Tada galima plėstis.

Nustatydami tikslus, naudokite paprastą principą: kas, ką, kada ir kaip. Kas atsakingas už konkretų darbą? Ką tiksliai reikia padaryti? Iki kada tai turi būti atlikta? Kaip tai bus įgyvendinta? Šie klausimai gali atrodyti per daug paprasti, bet jie išties padeda išvengti chaoso. Užsirašykite atsakymus į šiuos klausimus ir grįžkite prie jų reguliariai.

Dar vienas dalykas – būkite lankstūs. Planas yra puiku turėti, bet gyvenimas dažnai įneša savo koregavimus. Gal numatytą dieną lis lietus, gal pagrindinis organizatorius susirgs. Turėkite planą B, o dar geriau – ir planą C.

Kaip motyvuoti ir išlaikyti savanorių komandą

Štai kur daugelis projektų žlunga – žmonės pradeda su entuziazmu, bet po kurio laiko tiesiog nustoja ateiti. Kodėl taip nutinka? Dažniausiai todėl, kad jaučiasi nereikalingi, neįvertinti arba tiesiog nuobodžiauja.

Savanoriai nėra darbuotojai, jiems nemokama, todėl jų motyvacija turi būti kitokia. Žmonės nori jaustis reikšmingi, nori matyti savo darbo rezultatus ir nori bendrauti su kitais. Jei to nesuteikiate, jie ras kitą būdą praleisti laiką.

Konkretūs būdai išlaikyti motyvaciją: pirma, reguliariai dėkokite. Ne formaliai, o nuoširdžiai. Pasakykite konkrečiai, už ką dėkojate – „Ačiū, Jonai, kad sugalvojai tą puikią idėją su skrajutėmis” skamba daug geriau nei bendras „ačiū visiems”. Antra, švęskite net mažus laimėjimus. Pavyko nuvalyti parką? Padarykite bendrą nuotrauką, paskelbkite socialiniuose tinkluose, o gal net susirinkite kavai po to. Trečia, leiskite žmonėms prisidėti savo idėjomis. Niekas nenori būti tik įsakymų vykdytojas.

Pastebėjau, kad labai padeda, kai organizatorius pats dalyvauja visose veiklose. Jei jūs tik duodate nurodymus, bet patys nesikišate rankų, kiti tai pastebi. Būkite pirmasis, kuris paima šluotą ar nešasi sunkias dėžes.

Finansavimas ir išteklių paieška: ne visada reikia pinigų

Kai žmonės girdi apie projektų organizavimą, pirmasis klausimas dažnai būna: „O iš kur pinigas?” Tiesą sakant, daugeliui savanoriškų projektų pinigų reikia daug mažiau, nei galvojate. Kartais jų nereikia visai.

Pirmiausia išsiaiškinkite, ką jau turite. Gal vietinė mokykla gali paskolinti kėdes renginiui? Gal vietos parduotuvė gali paaukoti vandens butelių? Gal kažkas iš savanorių turi priekabą, kuria galima pervežti daiktus? Žmonės dažnai nori padėti, tik reikia paklausti.

Jei vis dėlto reikia pinigų, yra keletas būdų juos gauti. Vietinė savivaldybė dažnai turi nedidelius fondus bendruomenės projektams – paprastai tai kelių šimtų ar tūkstančio eurų sumos. Paraiškos forma gali atrodyti bauginanti, bet paprastai ten dirba žmonės, kurie nori padėti. Paskambinkite, paklauskite, jie paaiškina.

Kitas būdas – maži verslo rėmėjai. Vietinės įmonės dažnai ieško būdų prisidėti prie bendruomenės. Jiems tai ir gera reklama, ir tikras noras padėti. Tik būkite konkretūs: pasakykite tiksliai, kam reikia pinigų ir kiek. „Reikia 200 eurų maišams šiukšlėms ir pirštinėms valymui” skamba daug įtikinamiau nei „reikia pinigų projektui”.

Ir dar vienas dalykas – crowdfunding platformos. Jei jūsų projektas tikrai įdomus ir gerai pristatytas, žmonės mielai aukoja net po keletą eurų. Svarbiausia – aiškiai papasakoti, kam tie pinigai ir kaip jie bus panaudoti.

Komunikacija ir viešinimas: kaip pasiekti daugiau žmonių

Galite organizuoti puikiausią projektą pasaulyje, bet jei apie jį niekas nežino, kokia nauda? Komunikacija – tai ne tik informacijos skleidimas, bet ir žmonių įtraukimas, bendruomenės kūrimas.

Socialiniai tinklai čia yra jūsų geriausi draugai. Facebook grupės vietinėms bendruomenėms vis dar labai populiarios. Sukurkite renginį, pakvieskite žmones, prašykite dalintis. Bet nepamirškite ir tradicinių būdų – skelbimų lentų parduotuvėse, seniūnijose, bibliotekose. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie dažnai labiausiai reikalingi pagalbos arba nori padėti, ne visada aktyvūs internete.

Kai rašote apie savo veiklą, būkite konkretūs ir nuoširdūs. Vietoj „Kviečiame prisijungti prie bendruomenės projekto” geriau parašyti „Šį šeštadienį 10 val. valome Ąžuolų parką. Atsineškite pirštines, mes paruošime maišus ir kavą po talko”. Žmonės nori žinoti, ko tikėtis.

Nuotraukos ir vaizdo medžiaga – aukso vertės. Po kiekvieno renginio padarykite kelias geras nuotraukas (žinoma, paklausę žmonių sutikimo) ir pasidalinkite. Tai ne tik atmintis, bet ir puikus būdas parodyti kitiems, kad jūsų veikla gyva ir aktyvi. Būsimi savanoriai norės prisijungti, kai matys, kad žmonės tikrai kažką daro ir dar linksmai leidžia laiką.

Iššūkiai ir kaip juos įveikti: kas gali nutikti ir kaip pasirengti

Būkime atviri – ne viskas visada vyksta sklandžiai. Kartais ateina perpus mažiau žmonių, nei tikėjotės. Kartais orai sugadina planus. Kartais tarp savanorių kyla nesutarimų. Tai normalu ir nutinka visiems.

Kai susiduria su mažu savanorių skaičiumi, nepulkite į paniką. Geriau turėti penkis motyvuotus žmones nei dvidešimt, kurie atėjo tik todėl, kad jautėsi įpareigoti. Pritaikykite planus pagal turimą komandą. Jei planavote nuvalyti visą parką, bet atėjo tik keli žmonės – sutelkite dėmesį į vieną jo dalį ir padarykite tai gerai.

Konfliktai tarp savanorių – jautri tema. Kai dirba kartu skirtingų charakterių, amžiaus, patirties žmonės, nesutarimai neišvengiami. Svarbiausia – spręsti juos greitai ir atvirai. Jei pastebite įtampą, nekiškite galvos į smėlį. Pasikalbėkite su žmonėmis atskirai, išklausykite abi puses, ieškokite kompromiso. Dažniausiai konfliktai kyla iš nesusipratimų, o ne iš tikros priešiškumo.

Dar vienas dažnas iššūkis – perdegimas. Tai ypač aktualu organizatoriams, kurie perima per daug atsakomybės. Jei jaučiate, kad viskas gula ant jūsų pečių, sustokite ir pagalvokite. Gal laikas paskirti pavaduotoją? Gal reikia pasidalinti atsakomybėmis? Savanoriška veikla turi teikti džiaugsmą, o ne virsti našta.

Kai veikla tampa tradicija: kaip užtikrinti tęstinumą

Pats gražiausias dalykas savanoriškoje veikloje – kai ji tampa ne vienkartine akcija, o nuolatine bendruomenės dalimi. Kai žmonės jau žino, kad kiekvieną mėnesį paskutinį šeštadienį vyksta talkos, kai vaikai laukia metinio bendruomenės festivalio, kai seni žmonės žino, kad kas savaitę kas nors užsuks pasikalbėti.

Tęstinumas reikalauja sistemos. Tai nereiškia biurokratijos ar sudėtingų taisyklių, bet tam tikros struktūros. Pavyzdžiui, turėkite bendrą kalendorių, kuriame pažymėtos visos būsimos veiklos. Turėkite kontaktų sąrašą aktyvių savanorių. Turėkite vietą, kur saugoma įranga ar medžiagos.

Labai svarbu ugdyti naujus lyderius. Jei visa veikla priklauso nuo vieno žmogaus, ji žlugs, kai tas žmogus negalės toliau dalyvauti. Skatinkite kitus imtis iniciatyvos, leiskite jiems vadovauti projektams, palaikykite jų idėjas. Taip sukursite stiprią, atsparią bendruomenę, kuri gyvuos nepriklausomai nuo atskirų asmenų.

Dokumentuokite savo veiklą. Ne todėl, kad reikia ataskaitų, o todėl, kad tai padeda matyti pažangą ir mokytis iš patirties. Paprastas užrašų knygelė, kurioje po kiekvieno renginio užsirašote, kas pavyko, kas ne, ką kitą kartą daryti kitaip – neįkainojama.

Kai savanoriška veikla keičia ne tik bendruomenę, bet ir tave patį

Pradėjau šį tekstą kaip praktinį vadovą, bet baigdamas noriu pasakyti kažką asmeniškai. Savanoriška veikla – tai ne tik apie tai, ką duodi kitiems. Tai ir apie tai, ką gauni pats. Sužinai žmonių istorijas, kurias kitaip niekada nebūtum išgirdęs. Susipažįsti su žmonėmis, su kuriais kitaip niekada nebūtum kalbėjęs. Atrandi savyje gebėjimų, apie kuriuos nė nežinojai.

Organizuodamas savanorišką veiklą, neišvengiamai susidursi su iššūkiais. Bus dienų, kai norėsi viską mesti. Bus momentų, kai atrodo, kad niekas nevertina tavo pastangų. Bet bus ir tų akimirkų, kai pamatysi tikrą pokyčį – švarų parką, laimingą senelio veidą, vaikų šypsenų. Ir supratai, kad verta.

Nebijokite pradėti mažai. Nebijokite daryti klaidų. Svarbiausia – pradėti. Jūsų bendruomenė laukia ne tobulų projektų, o nuoširdžių žmonių, kurie nori kažką keisti. Būkite vienas iš jų. Suburkite kelis bendraminčius, sugalvokite vieną konkretų projektą ir tiesiog darykite. Likusią patirtį įgysite kelyje.

Ir dar vienas dalykas – džiaukitės procesu. Savanoriška veikla neturi būti našta ar pareiga. Tai galimybė kurti kažką prasmingo kartu su kitais žmonėmis. Tai galimybė pamatyti, kaip maži veiksmai gali sukelti didelius pokyčius. Tai galimybė būti dalimi kažko didesnio už save. Ir tikrai, tai verta kiekvienos įdėtos pastangos.