Kada tikrai reikia keisti variklį, o ne tik jį valyti

Daugelis žmonių pirmą kartą susiduria su dulkių siurblio gedimais ir iš karto galvoja apie variklio keitimą, nors dažnai problema būna daug paprastesnė. Prieš lįsdami į gilumą ir išardydami prietaisą, verta suprasti, ar tikrai reikia keisti variklį.

Variklis tikrai gali būti baigtas, jei dulkių siurblys visai neužsiveda, o maitinimo laidas ir saugikliai yra tvarkoje. Kitas aiškus požymis – degėsių kvapas arba matomas dūmai iš ventiliacijos angų. Taip pat įtartina, kai prietaisas veikia kelis sekundžius ir išsijungia, arba skleidžia neįprastus garsus – girgždėjimą, trinties garsus, kurie nenurimsta net išvalius visus filtrus.

Bet štai kur slypi pagrindinė klaida: daugelis mano, kad silpnėjanti siurbimo galia reiškia variklio gedimą. Iš tikrųjų devyniuose iš dešimties atvejų tai reiškia užsikimšusius filtrus, užsikimšusią žarną arba pilną dulkių maišelį. Net jei variklis perkaista ir išsijungia – tai gali būti apsauginio termostato reakcija į blogą vėdinimą dėl užsikimšusių filtrų.

Paprastas testas: išvalykite visus filtrus, ištuštinkite dulkių konteinerį, patikrinkite žarną ir antgalius. Jei po to siurblys vis tiek neveikia normaliai arba visai neužsiveda – tada tikrai galima kalbėti apie rimtesnes problemas. Dar vienas būdas – jei turite multimetrą, galite patikrinti variklio apvijas. Jei rodoma begalybė arba labai maža varža (mažiau nei 3-4 omai) – variklis tikrai sugadęs.

Kokius įrankius ir dalis reikės pasiruošti

Prieš pradedant darbą, svarbu turėti viską po ranka. Nieko nėra blogiau nei išardyti dulkių siurblį iki pusės ir tada suvokti, kad trūksta būtino įrankio ar detalės.

Iš įrankių tikrai prireiks kryžminių ir plokščių atsuktuvo galvučių įvairių dydžių. Kai kurie gamintojai naudoja specialius varžtus – Torx tipo arba net trikampius, tad verta turėti universalų atsuktuvo rinkinį. Replės su plonom snukiu pravers atkabinėjant laidus ir spyruokles. Multimetras padės patikrinti elektros grandines ir įsitikinti, kad problema tikrai variklyje. Dar pravers žibintuvėlis arba galvos lempa – viduje būna tamsu ir sunku įžiūrėti smulkmenas.

Dėl atsarginių dalių – čia svarbiausias klausimas. Variklis turi būti tiksliai toks pat kaip originalus. Daugelis bando sutaupyti ir perka „panašius” variklius, bet tai beveik visada baigiasi nesėkme. Galia gali atrodyti panaši, bet skiriasi montavimo skylių vietos, veleno ilgis, ventiliatoriaus tvirtinimas ar elektriniai parametrai. Geriausia ieškoti variklio pagal dulkių siurblio modelio numerį – jis paprastai būna ant lipduko prietaiso apačioje arba gale.

Kur pirkti? Originalias dalis galima užsisakyti iš gamintojo serviso centrų arba specializuotų parduotuvių. Kinijos internetinės parduotuvės siūlo pigiau, bet kokybė ir tikslumas gali būti abejotini. Jei jūsų dulkių siurblys jau senesnis nei 7-8 metai, gali būti sunku rasti tiksliai tokį patį variklį – tuomet teks ieškoti analogų arba svarstyti, ar apskritai verta taisyti.

Dar prireiks terminės pastos, jei variklis turi kontaktą su metaliniais šildymo išsklaidymo elementais. Elektros izoliacinė juosta, kabelių žymekliai arba bent lipnukas su rašikliu – kad nepamirštumėte, kuris laidas kur buvo prijungtas. Pasirūpinkite ir darbine vieta – stalu, kuris nesvyruoja, su pakankamu apšvietimu.

Kaip saugiai išardyti dulkių siurblį ir pasiekti variklį

Pirmiausia – visada ištraukite kištuką iš lizdo. Skamba akivaizdžiai, bet žmonės dažnai apie tai pamiršta, ypač kai grįžta prie darbo po pertraukos. Patikrinkite dar kartą prieš liesdami bet kokius laidus viduje.

Ištuštinkite dulkių konteinerį ir nuimkite visus filtrus. Tai ne tik saugiau, bet ir maloniau dirbti, kai iš prietaiso nesruva dulkės. Daugelis dulkių siurblių turi paslėptus varžtus po lipnukais, dangteliais ar guminėmis kojelėmis – pažiūrėkite atidžiai. Kai kurie modeliai turi ir įspaustus plastikinius fiksatorius, kuriuos reikia atsargiai atspausti.

Korpuso dalys paprastai sujungtos keliais būdais vienu metu: varžtais, įspaustomis spynelėmis ir kartais dar papildomai suklijuotos. Jei korpusas nesiskiria lengvai net išsukus visus matomus varžtus, ieškokite paslėptų tvirtinimų. Nevartokite jėgos – plastikas lengvai trūksta, ypač jei prietaisas jau ne naujas ir plastmasė tapo trapi.

Fotografuokite kiekvieną etapą telefonu. Rimtai, tai išgelbės jus vėliau. Ypač nufotografuokite, kaip prijungti laidai, kaip išdėstytos tarpinės, spyruoklės ir kitos smulkmenos. Po savaitės, kai bandysite surinkti atgal, tikrai neprisimsite, kur kas buvo.

Pasiekus variklį, paprastai reikia atjungti elektros laidus. Čia svarbu pasižymėti arba nufotografuoti, kuris laidas kur buvo prijungtas. Dažniausiai yra du pagrindiniai maitinimo laidai, kartais dar žemės laidas (geltonas-žalias). Kai kurie modeliai turi ir papildomus laidus termosaugai ar greičio reguliatoriui.

Variklis paprastai tvirtinamas guminiais amortizatoriais ant metalinio ar plastikinio rėmo. Šie amortizatoriai gali būti sukietėję ir trapūs, tad nuimant reikia atsargumo. Kartais variklis dar papildomai pritvirtintas metaliniais laikikais su varžtais. Ventiliatorius ant variklio veleno gali trukdyti išimti variklį – jį reikės nuimti. Paprastai jis tvirtinamas varžtu arba veržle ant veleno galo, bet kartais būna tiesiog užspaustas ir reikia atsargiai pasvyruoti traukiant.

Dažniausios problemos ardant ir kaip jų išvengti

Pirmoji ir dažniausia bėda – nulaužti plastikinius fiksatorius. Šie mažyčiai kabliukai laiko korpuso dalis ir yra neįtikėtinai trapūs. Jei matote, kad korpuso dalis nesiskiria, nors atrodo, kad turėtų – ieškokite dar vieno paslėpto fiksatoriaus. Naudokite plokščią plastikinį įrankį (pavyzdžiui, seną kredito kortelę) slenksčių atidarymui, ne metalinį atsuktuvą, kuris lengvai įbrėžia ir lūžo plastiką.

Antroji problema – praradę varžtus. Dulkių siurbliuose naudojami skirtingų dydžių ir ilgių varžtai, ir vėliau sunku prisiminti, kuris kur buvo. Paruoškite kelis mažus indelius arba magnetinę lėkštutę ir rūšiuokite varžtus pagal tai, iš kur juos išėmėte. Galite net išdėstyti juos ant stalo tokia pat tvarka, kokia jie buvo prietaise.

Trečia klasika – nepavyksta nuimti ventiliatoriaus nuo variklio veleno. Jis gali būti pritvirtintas labai tvirtai, o velenėlis dažnai turi plokščią kraštą, kad ventiliatorius nesisukiotų. Čia reikia ištvermės ir tinkamo įrankio. Jei yra varžtas ar veržlė – gali prireikti dviejų raktų, vienas laiko veleną, kitas suka veržlę. Jei ventiliatorius tiesiog užspaustas – švelniai jį pasvyruokite į šonus traukdami. Kartais padeda švelniai pašildyti plastikinę ventiliatoriaus stebulę fenu – plastmasė šiek tiek išsiplečia.

Ketvirta problema – laidai, kurie atrodo vienodi, bet iš tikrųjų skirtingi. Pavyzdžiui, abu gali būti rudi arba mėlyni, bet vienas eina į šepetėlį, kitas į apviją. Jei nesužymėjote ir neprisiminate – teks naudoti multimetrą ir logiškai mąstyti, sekant grandines. Arba ieškoti schemos internete pagal savo modelį.

Dar viena smulkmena – guminiai amortizatoriai, kurie byrėja į šipulius juos liečiant. Jei jie jau tokie seni ir suirusieji, geriau iš karto pirkti naujus. Variklis be amortizatorių vibruos ir triukšmaus, o ilgainiui gali sugadinti ir kitas dalis.

Variklio keitimo procesas žingsnis po žingsnio

Kai senas variklis išimtas, palyginkite jį su nauju. Patikrinkite, ar montavimo skylės tose pačiose vietose, ar veleno ilgis ir skersmuo sutampa, ar elektriniai kontaktai panašūs. Jei kažkas akivaizdžiai skiriasi – geriau sustokite ir dar kartą patikrinkite, ar tikrai užsakėte teisingą variklį.

Prieš montuojant naują variklį, išvalykite montavimo vietą nuo dulkių ir nešvarumų. Patikrinkite, ar visi tvirtinimo elementai – amortizatoriai, laikikiai – yra geros būklės. Jei guminiai amortizatoriai sukietėję ar sutrūkinėję, pakeiskite juos naujais. Tai svarbu ne tik triukšmui mažinti, bet ir kad variklis nevibruotų per daug.

Montuodami naują variklį, pirmiausia užmaukite amortizatorius ant variklio korpuso. Tai gali būti nelengva – guma būna kieta ir tvirtai laikosi. Galite šiek tiek sušlapinti muilo tirpalu, kad lengviau slystų. Tada atsargiai įstatykite variklį į jo vietą, sulygiuokite montavimo skyles ir pritvirtinkite.

Dabar laidų prijungimas. Čia jūsų nuotraukos bus neįkainojamos. Paprastai yra du pagrindiniai maitinimo laidai – fazė ir nulis. Jei variklis turi žemės kontaktą, prijunkite ir jį. Kai kurie varikliai turi šepetėlius su atskirais laidais – būtinai prijunkite juos teisingai. Jei sumaišysite fazę ir nulį paprastame variklyje, dažniausiai nieko blogo nenutiks (kintamosios srovės varikliams tai nesvarbu), bet jei yra elektroninis greičio reguliatorius – gali būti problemų.

Patikrinkite, ar visi kontaktai tvirtai prijungti. Atsilaisvinęs kontaktas gali kibirkščiuoti, kaitinti ir galiausiai sukelti gaisrą. Jei naudojate greitojo jungimo klemes, įsitikinkite, kad laidas įstatytas iki galo. Jei laidai prijungiami varžtais prie kontaktų, gerai priveržkite, bet ne per stipriai – gali nulaužti plastikinį kontakto laikiklį.

Jei ventiliatorių buvote nuėmę, dabar laikas jį uždėti atgal. Įsitikinkite, kad jis uždėtas iki galo ant veleno ir teisingoje padėtyje (jei velenėlis turi plokščią kraštą). Pritvirtinkite varžtu ar veržle ir gerai priveržkite. Atsilaisvinęs ventiliatorius gali sukelti baisų triukšmą ir net sugadinti naują variklį.

Pirminis testavimas prieš surenkant korpusą

Prieš uždarydami korpusą ir susukdami visus varžtus, būtinai patikrinkite, ar viskas veikia. Nieko nėra liūdniau nei visą valandą surinkti prietaisą, o tada suvokti, kad kažkas ne taip ir reikia ardyti iš naujo.

Prijunkite dulkių siurblį prie elektros ir trumpam įjunkite. Stebėkite atidžiai ir būkite pasirengę greitai išjungti, jei kas nors ne taip. Variklis turėtų pradėti suktis sklandžiai, be keistų garsų. Jei girdite trinties, girgždėjimo ar kažką trankosi – tuoj pat išjunkite ir ieškokite problemos.

Patikrinkite, ar ventiliatorius sukasi laisvai ir neliečia korpuso. Kartais montavimo metu variklis gali būti šiek tiek pasislinkęs ir ventiliatorius trinasi į korpuso dalį. Tai ne tik kelia triukšmą, bet ir didina apkrovą varikliui, gali jį sugadinti.

Jei dulkių siurblys turi greičio reguliatorių, patikrinkite, ar jis veikia. Keisdami greičius, variklis turėtų sklandžiai didinti ar mažinti apsisukimus. Jei reguliatorius neveikia arba variklis sukasi tik vienu greičiu – galbūt neteisingai prijungėte laidus arba reguliatoriaus grandis pažeista.

Stebėkite, ar nėra dūmų, keisto kvapo ar kibirkščiavimo. Naujas variklis pirmą kartą įjungus gali šiek tiek kvepėti – tai normalu, dega gamybiniai tepalai ar dulkės ant apvijų. Bet jei kvapas stiprus arba matote dūmus – tai rimta problema, išjunkite tuoj pat.

Jei viskas gerai, palikite dulkių siurblį veikti minutę ar dvi. Klausykitės, ar garsas tolygus, ar variklis neperkaista (galite atsargiai paliesti korpusą – jis turėtų būti šiltas, bet ne karštas). Jei po kelių minučių viskas atrodo gerai – galite pradėti surinkimą.

Surinkimas ir galutinis testavimas

Surinkimas paprastai eina atvirkštine tvarka nei ardymas. Čia jūsų nuotraukos ir užrašai vėl pravers. Nepamirškite jokių detalių – tarpinių, spyruoklių, guminių sandarinimo žiedų. Kiekviena smulkmena turi savo paskirtį.

Uždarydami korpusą, būkite atsargūs, kad neprispaustuměte laidų. Prispaustas laidas gali pažeisti izoliaciją ir vėliau sukelti trumpąjį jungimą. Taip pat įsitikinkite, kad visos korpuso dalys gerai susigula – jei kažkas nelygu arba kyšo, galbūt kažkas viduje ne vietoje.

Sukdami varžtus, pradėkite nuo kampinių ir priveržkite juos paeiliui kryžiumi, ne iš eilės. Tai užtikrina tolygų spaudimą ir korpuso dalys geriau susijungia. Nepriveržkite per stipriai – plastikas gali įtrūkti arba sriegis gali nusiplauti.

Kai korpusas surinktas, uždėkite atgal visus filtrus, dulkių konteinerį ar maišelį. Dabar laikas rimtam testavimui. Įjunkite dulkių siurblį ir palikite veikti bent 10-15 minučių. Klausykitės, ar nėra neįprastų garsų, ar nejaučiate vibracijos, kuri būtų stipresnė nei buvo su senu varikliu.

Patikrinkite siurbimo galią – prisidėkite ranką prie žarnos galo ir pajuskite, ar traukia stipriai. Jei galia atrodo silpnesnė nei tikėjotės, patikrinkite, ar visi filtrai švarus, ar nėra oro nuotėkių korpuso jungtyse. Kartais netinkamai surinktas korpusas praleidžia orą ir siurbimo galia sumažėja.

Stebėkite temperatūrą. Po 15 minučių nepertraukiamo darbo variklis bus šiltas, bet ne karštas. Jei korpusas taip įkaista, kad sunku laikyti ranką – kažkas ne taip. Galbūt blokuojasi oro srautas, galbūt variklis per daug apkrautas.

Jei viskas veikia sklandžiai, galite džiaugtis – sėkmingai pakeitėte dulkių siurblio variklį. Bet dar kelias dienas stebėkite prietaisą naudodami. Kartais problemos pasireiškia ne iš karto, o po kelerių darbo valandų.

Ką daryti, kai kažkas vis tiek ne taip

Net ir kruopščiai sekant instrukcijas, gali kilti problemų. Svarbiausia – nesimesti į paniką ir logiškai galvoti.

Jei variklis visai nesisuka, pirmiausia patikrinkite elektros tiekimą. Ar tikrai kištukas įkištas? Ar veikia elektros lizdas? Patikrinkite saugiklius dulkių siurblyje, jei jie yra. Tada patikrinkite, ar tinkamai prijungti laidai prie variklio. Naudokite multimetrą – ar ateina įtampa iki variklio kontaktų?

Jei variklis sukasi, bet labai silpnai arba neįsibėgėja iki normalių apsisukimų, gali būti, kad viena iš apvijų neprijungta arba neteisingai prijungta. Universalūs kintamosios srovės varikliai turi kelis laidus ir jie turi būti sujungti teisingai. Patikrinkite schemą arba palyginkite su nuotraukomis, kaip buvo prijungtas senas variklis.

Keisti garsai – trinties, girgždėjimo – paprastai reiškia, kad kažkas mechaniškai ne taip. Ventiliatorius gali trinktis į korpusą, variklis gali būti netinkamai sumontuotas ir šiek tiek pasvirę, arba į ventiliatoriaus sritį gali būti pakliuvęs kokia nors dalis. Išardykite ir atidžiai apžiūrėkite.

Jei dulkių siurblys veikia, bet siurbimo galia silpna, problema greičiausiai ne variklyje. Patikrinkite visus filtrus, žarną, ar nėra oro nuotėkių. Kartais netinkamai uždarytas korpusas praleidžia orą ir siurbimo efektyvumas krenta. Taip pat įsitikinkite, kad ventiliatorius teisingai uždėtas ant veleno – jei jis uždėtas atvirkščiai, gali pūsti ne ta kryptimi.

Jei variklis perkaista ir išsijungia, patikrinkite ventiliaciją. Ar neužkimšę oro kanalai? Ar ventiliatorius laisvai sukasi? Kai kurie varikliai turi terminę apsaugą, kuri išjungia juos perkaitę. Jei apsauga veikia per greitai, variklis gali būti per daug apkrautas arba ventiliacija nepakankama.

Kibirkščiavimas ar elektros kvapas – rimtas ženklas. Išjunkite tuoj pat ir patikrinkite visus elektros kontaktus. Galbūt kažkur yra trumpasis jungimas, atsilaisvinęs laidas arba pažeista izoliacija. Niekada neignoruokite tokių požymių – tai gali baigtis gaisru.

Kartais problema būna ne naujame variklyje, o kitose dulkių siurblio dalyse, kurias pažeidėte ardydami arba kurios buvo pažeistos ir anksčiau. Pavyzdžiui, greičio reguliatorius, jungiklis, termosaugos kontaktai. Jei įtariate, kad problema ne variklyje, reikės tikrinti visą elektros grandinę nuo kištuko iki variklio.

Ar tai buvo verta ir ką daryti kitą kartą

Baigę darbą, natūraliai kyla klausimas – ar verta buvo šitiek laiko ir pastangų? Atsakymas priklauso nuo kelių dalykų.

Finansiškai, variklio keitimas dažniausiai apsimoka, jei dulkių siurblys kitaip geros būklės ir ne per senas. Naujas variklis paprastai kainuoja 30-60 eurų, priklausomai nuo modelio, o naujas panašios klasės dulkių siurblys – 100-200 eurų ar daugiau. Jei prietaisas jums tinka, jūs prie jo pripratę, tai logiška jį taisyti.

Laiko požiūriu, pirmą kartą tokį darbą atliekant gali prireikti 2-4 valandų, priklausomai nuo dulkių siurblio sudėtingumo ir jūsų patirties. Kitas kartas jau bus daug greičiau – gal valandą ar pusantros. Reikia įvertinti, ar jūsų laikas vertas tų pinigų, kuriuos sutaupote nepirkdami naujo prietaiso.

Bet yra ir nematerialus aspektas. Pačiam suremontavus kažką, jauti pasitenkinimą. Supranti, kaip veikia daiktai, įgyji patirties, kuri pravers ir kitose situacijose. Tai priešingybė šiuolaikinei „išmeskite ir nusipirkite naują” kultūrai. Kiekvienas suremontavus daiktas – tai mažiau šiukšlių sąvartyne.

Žinoma, ne visada remontas apsimoka. Jei dulkių siurblys labai senas, jei korpusas sutrūkinėjęs, jei ir kitos dalys jau silpnos – galbūt geriau investuoti į naują prietaisą. Ypač jei naujo variklio kaina artėja prie naujo dulkių siurblio kainos. Čia reikia blaivaus vertinimo.

Kad kitą kartą nereikėtų keisti variklio, verta pasirūpinti prevencija. Reguliariai valykite filtrus – tai svarbiausia. Užsikimšę filtrai verčia variklį dirbti su didesne apkrova, jis perkaista ir greičiau susidėvi. Nepraleiskite didelių daiktų, kurie gali patekti į ventiliatorių ir jį sugadinti. Jei dulkių siurblys pradeda keistai skambėti ar silpnėja siurbimas – neignoruokite, išsiaiškinkite priežastį iš karto.

Taip pat neverta taupyti ant kokybės. Jei perkate dulkių siurblį, geriau rinktis patikimų gamintojų modelius su gerais atsiliepimais. Pigūs kinų prietaisai gali atrodyti patrauklūs, bet jų varikliai dažnai nekokybiški ir greitai genda. O kai jie sugenda, rasti atsarginių dalių būna beveik neįmanoma.

Galiausiai, jei šis remontas jums pavyko, turite dabar įgūdžių ir pasitikėjimo imtis kitų panašių darbų. Dulkių siurblio variklio keitimas – tai gana sudėtingas remontas, reikalaujantis ir mechaninių, ir elektrinių žinių. Jei įveikėte šį iššūkį, daugelis kitų buitinių prietaisų remontų jums atrodys paprasti. Ir kas žino, galbūt tai taps maloniu hobiu ar net papildomų pajamų šaltiniu – visada yra žmonių, kuriems reikia pagalbos su tokiais dalykais.