Kas yra savanorystė?

  • Savanoris – tai bet kokio amžiaus žmogus, kuris skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją naudingam darbui ir negauna už tai piniginio atlygio. Savanoriška veikla gali būti nedidelė, pavyzdžiui pagalba vienos dienos renginyje arba didesnės apimties, kai tam skiriama keletas valandų savo laisvalaikio kas savaitę arba net kasdien.

  • Savanoriška veikla – tai galimybė kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religinių ar politinių pažiūrų, amžiaus ir sveikatos panaudoti savo žinias ir patirtį, realizuoti savo pomėgius, susirasti naujų draugų, tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaikį, įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuomenės gyvenime, keičiant jį pagal bendruomenės poreikius.

  • Pagrindiniai savanorystės principai:

    1. Laisva valia. Savanoriška veikla yra pasirenkama laisva valia;
    2. Savanoriška veikla siekiama suteikti naudos visuomenei ir kiekvienam jos nariui atskirai. Kartu savanoriška veikla naudinga ir pačiam savanoriui;
    3. Būdas spręsti problemas. Savanoriavimas yra priemonė spręsti aktualias socialines, aplinkosaugines, bendruomenines ir kitas problemas;
    4. Savanoriavimas rodo pagarbą kitų teisėms, žmogiškajam orumui ir kultūrai;
    5. Lygybė. Savanorystė aukština žmogaus teises ir žmonių lygybę;
    6. Teisėtumas. Savanoriavimas yra teisėta veikla, per kurią piliečiai gali dalyvauti savo bendruomenės veikloje;
    7. Finansiškai neatlygintina veikla. Savanoriškas darbas nėra apmokamas ir nėra apmokamo darbo kapitalas. Savanoriai nepakeičia nuolatinių darbuotojų ir nekelia grėsmės jų darbo vietoms.

  • Savanorystės reikšmė savanoriui:

    • Padeda jaustis reikalingu;
    • Padeda įgyti vertingų įgūdžių ir savybių, naudingų realizuojant savo lūkesčius ar siekiant asmeninės karjeros;
    • Suteikia galimybę susirasti naujų draugų;
    • Leidžia išbandyti save naujose situacijose;
    • Skatina komunikabilumą, išmokstama bendrauti ir dirbti komandoje;
    • Suteikia neoficialaus ir neformalaus mokymosi galimybių;
    • Išmokstama valdyti krizines situacijas;
    • Įgaunama organizacinių įgūdžių;
    • Suteikia galimybę į pasaulį pažvelgti iš kitos perspektyvos.

  • Savanorystės reikšmė visuomenei:

    • Savanorystė tai viena iš priemonių, kuria pavieniai asmenys ar grupės gali atkreipti dėmesį į žmogiškąsias, socialines ar aplinkosaugines problemas;
    • Stiprina sveikatos, socialinę, kultūrinę, sporto, aplinkosaugos bei švietimo sritis;
    • Puoselėja visuomenės vertybes;
    • Ugdo pilietiškumą;
    • Skatina humaniškumą ir toleranciją;
    • Teikia ekonominę ir politinę naudą;
    • Nepakeičiama pagalba force majeure

  • Jeigu apsisprendėte tapti savanoriu, galite:

    • Kreiptis į savanorių centrą;
    • Kreiptis tiesiai į organizaciją, kurioje norėtumėte savanoriauti.

  • Kaip tapti savanoriu ir ką svarbu žinoti prieš juo tampant?

    Prieš tapdami savanoriu, pirmiausia paklauskite savęs, ką norėtumėte veikti, ar tikrai norėtumėte savanoriauti organizacijoje ir kokio tipo organizacijoje norėtumėte atidaryti? Taip pat apsvarstykite, kiek laiko šiai veiklai galėsite paaukoti.

    Svarbu žinoti, kad savanorystė yra ne vien tik pareiga ar įsipareigojimas, ši veikla teikia ir malonumą. Savanoriaujant galima pritaikyti ir profesines žinias, ir savo pomėgius bei interesus. Todėl prieš imantis savanoriškos veiklos, patariame susidaryti savo pomėgių ir galimybių sąrašą.

    Patarimas. Prieš pradedant savanorišką veiklą pravartu atsakyti sau keletą pagrindinių klausimų, kurie padės Jums apsispręsti, kur ir kokį savanorišką darbą Jūs norėtumėte dirbti:

    • Ar aiškiai žinote, kokia savanoriška veikla norite užsiimti?
    • Kokios problemos ar bendruomenės poreikiai Jums rūpi labiausiai?
    • Ar norite dirbti su konkrečia žmonių grupe (pvz.: vaikai, senyvo amžiaus žmonės, žmonės su negalia ir t.t.)?
    • Kiek laiko Jūs galite skirti savanoriškai veiklai?
    • Ar norite dirbti vienas, ar būti komandos dalimi?
    • Ar per savanorišką veiklą norite įgyti kokių nors konkrečių įgūdžių, patirties?
    • Ar savanoriaudami norite panaudoti konkrečius savo įgūdžius?
    • Kokius asmeninius poreikius sieksite patenkinti užsiimdami šia veikla?
    • Ar norite sutikti naujų žmonių, rasti naujų draugų?

  • Keli praktiniai patarimai savanoriui:

    • Prieš kreipdamiesi į organizaciją, pasidomėkite jos veikla, pasiklauskite pažįstamų, ar teko apie ją girdėti, kokia veikla ji užsiima bei kokie atsiliepimai apie šią organizaciją. Jei organizacija nėra pasirengusi dirbti su savanoriais, galite nusivilti savanoriavimu;
    • Prieš pradėdami savanoriauti, Jūs turite teisę gauti visą reikiamą informaciją apie organizaciją: jos misiją, tikslus, uždavinius, vykdomas veiklas ir panašiai. Taip pat Jūs turėtumėte būti supažindinti su darbo vieta, veikla, kurią turėsite atlikti, su darbo vidaus taisyklėmis bei darbo saugos ir sveikatos instrukcijomis;
    • Priklausomai nuo atliekamų darbų pobūdžio Jūs turėtumėte pasirašyti „Savanoriškos veiklos sutartį“. Jeigu organizacija Jums nepasiūlo pasirašyti šios sutarties, turite teisę reikalauti, kad ši sutartis būtų pasirašyta tarp Jūsų ir organizacijos. Jei iškyla kokių klausimų ar neaiškumų, sutartį galima koreguoti bendru sutarimu tarp savanorio ir organizacijos;
    • Niekada neturėtumėte gėdytis paklausti Jums rūpimų klausimų – į visus šiuos klausimus privalo atsakyti savanorių koordinatorius organizacijoje;
    • Jeigu pradėjote savanoriauti ir paaiškėjo, kad Jums nepatinka savanoriška veikla organizacijoje, galite bet kada ją nutraukti. Vis tik prieš tai pravartu pasikalbėti su savanorių koordinatoriumi, kodėl jaučiatės blogai. Gal tai padėtų rasti sprendimo būdą. Tačiau jeigu jaučiate, kad su Jumis elgiamasi netinkamai, verta apie tai pranešti Savanorių centrui.

Savanorystės formos:

PAGAL STATUSĄ


Savaiminė. Savanorystė vyksta be jokios organizacijos ar kito tarpininko įsikišimo, pvz. ateini išplauti kaimynui indų, žinodamas, kad jis pats negali susitvarkyti, ir norėdamas jam padėti.

Formalioji. Savanorystė visada įtraukia tarpininką – organizaciją, kuri koordinuoja savanorišką veiklą. Ji kviečia savanorius ir kartu su savanoriais planuoja darbus, pvz. indų plovimas labdaros valgykloje, kurioje savanoriauji, jau yra formalioji savanorystė.

PAGAL AMŽIŲ

Savanoriauti gali visi žmonės nuo to amžiaus, kai asmuo gali prisiimti teisinę atsakomybę už savo veiksmus.
Kiekvienos amžiaus grupės žmonių motyvai ir poreikiai paprastai šiek tiek skiriasi.

PAGAL TRUKMĘ

Laiko riba, skirianti ilgalaikę ir trumpalaikę savanorystę, yra 3 mėnesiai.
Trumpalaikė savanorystė – savanoriška veikla, trunkanti iki 3 mėnesių.
Ilgalaikė savanorystė – savanoriška veikla, trunkanti ilgiau nei 3 mėnesius.

PAGAL GEOGRAFIJĄ

Savanoriui nėra geografinių ribų.
Vietinė savanoriška veikla gali vykti ir Tavo gyvenvietėje.
Europinė savanoriška veikla gali vykti bet kurioje Europos šalyje.
Tarptautinė savanoriška veikla gali vykti bet kurioje pasaulio šalyje, bet kuriame žemyne.

PAGAL PATIRTĮ

Dažniausiai savanorystei nebūtina speciali profesinė patirtis. Svarbiausia yra noras padėti. Tačiau galima ir tokia savanorystė, kai veikla remiasi konkrečiais profesiniais įgūdžiais. Pvz. norint vykti mokyti anglų kalbos į Pietų Ameriką, reikalinga anglų kalbos mokytojo patirtis.

PAGAL ORGANIZAVIMĄ

Vieno žmogaus savanoriavimas vadinamas individualia savanoriška veikla.
Savanoriška veikla gali būti organizuojama ir grupėmis, pavyzdžiui, tarptautinės savanoriško darbo stovyklos.